Rinkos ekonomikoje prekių ir paslaugų kainos gali nuolat kisti. Kai kurios kainos kyla, kitos krinta. Infliacija pasireiškia tada, kai plačiai kyla prekių ir paslaugų kainos, o ne tik pavienės kainos. Tai reiškia, kad šiandien už 1 € galite nusipirkti mažiau nei vakar. Kitaip tariant, infliacija mažina valiutos vertę laikui bėgant.
Kai kurie kainų pokyčiai svarbesni nei kiti
Skaičiuojant vidutinį kainų padidėjimą, daugiau sverto turi tų produktų kainos, kuriems išleidžiame daugiau – pavyzdžiui, elektros energija – nei tų, kuriems išleidžiame mažiau – pavyzdžiui, cukrus ar pašto ženklai.
Skirtingi žmonės perka skirtingus dalykus
Kiekvienas namų ūkis turi skirtingus vartojimo įpročius: vieni turi automobilį ir valgo mėsą, kiti keliauja tik viešuoju transportu arba yra vegetarai. Vidutiniai visų namų ūkių vartojimo įpročiai lemia, kokią svarbą skirtingos prekės ir paslaugos turi infliacijos matavimui.
Infliacijai matuoti atsižvelgiama į visas namų ūkių vartojamas prekes ir paslaugas, įskaitant:
- kasdienius daiktus (pvz., maistą, laikraščius, kurą)
- ilgalaikio vartojimo prekes (pvz., drabužius, kompiuterius, skalbimo mašinas)
- paslaugas (pvz., kirpimas, draudimas, nuomojamas būstas)
Palyginama pirkinių krepšelio kaina kiekvienais metais
Visos namų ūkių per metus vartojamos prekės ir paslaugos yra atvaizduojamos „krepšelyje“. Kiekvienas produktas šiame krepšelyje turi kainą, kuri gali keistis laikui bėgant. Metinė infliacijos norma yra bendro krepšelio kainos tam tikrą mėnesį palyginimas su jo kaina tuo pačiu mėnesiu prieš metus.
Infliacijos skaičiavimo pavyzdys
| Pirkimo kiekiai baziniais metais | Kaina (bazinis) | Kaina (po 1 m.) | Kaina (po 2 m.) |
| 150 duonos kepalų | €1.50 → €225 | €1.30 → €195 | €1.60 → €240 |
| 100 kavos puodelių | €2.40 → €240 | €2.40 → €240 | €2.15 → €215 |
| 12 kirpimų | €20.00 → €240 | €22.00 → €264 | €23.00 → €276 |
| 1 žieminė striukė | €145.00 → €145 | €176.00 → €176 | €160.00 → €160 |
Bendras krepšelio kaštas:
- Baziniais metais: €850
- Po 1 metų: €875
- Po 2 metų: €891
Kainų indeksas: - 100.0 → 102.9 → 104.8
Infliacija: - 2.9% → 1.8%
Infliacija euro zonoje
Euro zonoje vartotojų kainų infliacija matuojama pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Terminas „suderintas“ reiškia, kad visos ES šalys taiko tą pačią metodiką, todėl skirtingų šalių duomenis galima palyginti.
Šis rodiklis padeda mums ECB priimti teisingus sprendimus. Mūsų užduotis – išlaikyti kainų stabilumą – užtikriname, kad infliacija išliktų žema, stabili ir nuspėjama: 2 % vidutiniu laikotarpiu.
Kodėl kainų stabilumas toks svarbus
Anksčiau kiekviena šalis infliaciją matavo pagal savo metodus. Įvedus eurą reikėjo bendros metodikos visai euro zonai. SVKI, paremta privalomais teisiniais standartais, tai užtikrina.
Produktų svoris SVKI
Produkto įtaka SVKI priklauso nuo to, kiek namų ūkiai vidutiniškai tam produktui išleidžia.
Pavyzdys – kava: jos svoris 0,4 %, todėl kainos pokyčiai turi mažą įtaką SVKI.
Pavyzdys – benzinas: svoris 4,6 %, todėl tokio pat dydžio kainos pokytis turi dešimteriopai didesnį poveikį.
Kaip skaičiuojamas SVKI?
- Kainų rinkimas – kas mėnesį renkami milijonai kainų tiek parduotuvėse, tiek internete (naudojant automatinius įrankius, kasos duomenis, apklausas).
- Produktų grupių svėrimas – svoriai atnaujinami pagal namų ūkių apklausas, atsižvelgiant į realius išlaidų modelius.
- Šalių svėrimas – šalys svėrinamos pagal jų vartojimo dalį bendroje euro zonos sąnaudose.
Būsto savininkų išlaidos taip pat planuojamos įtraukti į SVKI, kad indeksas geriau atspindėtų kainų pokyčius.
Kas skaičiuoja SVKI?
- Šalys: kiekviena euro zonos šalis turi savo statistikos institutą.
- Euro zona: šalių duomenis siunčia Eurostatui, kuris skaičiuoja bendrą SVKI ir tikrina kokybę.
Percepuojama infliacija
Vartotojų apklausos dažnai rodo, kad žmonės jaučia infliaciją didesnę nei rodo indeksai. Kodėl taip yra?
- Pastebime kainų kilimą labiau nei stabilumą ar kritimą.
- Dažnai perkamos prekės labiau krenta į akis. Pvz., duona, benzinas.
- Rečiau perkami ar automatiniai mokėjimai mažiau pastebimi. Pvz., automobiliai, nuoma.
- Asmeninė infliacija. Jei daug išleidžiate benzinui, jaučiate didesnę infliaciją nei vidurkis.
- Atmintis apima ilgesnį laikotarpį. Net jei metinė infliacija tik 2 %, per 10 metų kainos padidėja daugiau nei 20 %.
- Kainos pokytis ≠ kokybės pokytis. Jei automobiliai tampa geresni, SVKI atskiria kainos padidėjimą dėl kokybės.
Peržiūrėkite duomenis
Infliacija euro zonoje nuo 1961 m. buvo aukšta 8–9 deš., bet sumažėjo ruošiantis eurui ir įgyvendinant ECB politiką. Pastaruoju metu infliacija smarkiai išaugo dėl energijos ir maisto kainų.
Ką veikia infliaciją dabar?
Svarbu ne tik kurios prekės brangsta, bet ir kiek jos sveria bendrame vartojime.