Bandant pritapti naujoje aplinkoje skubėjimas gali kliudyti

GR Gyvenimo redakcija 2026-10-06 08:15 4 min. skaitymo

Paynex redakcija

Pakeitus mokyklą, pradėjus studijas ar persikėlus į kitą miestą, nauja tampa ne vien vieta. Keičiasi kasdieniai įpročiai, aplinkiniai žmonės ir atsakomybės. Jei artimesni ryšiai neužsimezga taip greitai, kaip tikėtasi, gali kilti vienišumas, nerimas ar nusivylimas. Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Akvilė Geležinytė primena: bandymas bet kokia kaina būti priimtam gali prisitaikymą dar labiau apsunkinti.

Pasikeitus kelioms gyvenimo sritims, įtampa yra suprantama

Net ilgai lauktas pokytis gali pareikalauti daug pastangų. Naujoje mokykloje ar universitete reikia perprasti aplinką ir kartu susipažinti su žmonėmis. Persikėlus į kitą miestą prie to gali prisidėti pasikeitusi kasdienybė. Pasak A. Geležinytės, kuo daugiau naujovių tenka priimti vienu metu, tuo daugiau vidinių išteklių gali reikėti prisitaikant.

Todėl pirmosiomis savaitėmis juntamas neužtikrintumas savaime nereiškia, kad žmogus suklydo pasirinkdamas mokyklą, studijas ar gyvenamąją vietą. Psichologė pažymi, kad tam tikra įtampa ir didesnis emocinis krūvis yra natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Lygiai taip pat kelios savaitės be artimų draugysčių dar neparodo, kaip seksis vėliau. Tai gali būti laikas, kai žmogus dar tik mokosi naujos kasdienybės ir ieško sau priimtino būdo bendrauti.

Prisitaikymo tempas skiriasi. Jam įtakos turi pasitikėjimas savimi, turimi ryšiai, asmenybės ypatumai ir ankstesnė patirtis. Žmogus, anksčiau patyręs bendraamžių atstūmimą, gali jautriau reaguoti į dviprasmiškas situacijas. Pavyzdžiui, neatsakytą žinutę jis gali palaikyti nenoru bendrauti, nors vien iš tylos kito žmogaus ketinimų nustatyti negalima. Dėl to vienas nepavykęs bandymas užmegzti pokalbį nėra patikimas atsakymas į klausimą, ar naujoje aplinkoje pavyks rasti bendraminčių.

Noras būti priimtam neturėtų versti atsisakyti savęs

Ieškant bendrystės lengva pajusti spaudimą visada pritarti kitiems. A. Geležinytės teigimu, noras pritapti bet kokia kaina gali paskatinti nutylėti savo nuomonę, elgtis sau nebūdingu būdu ar net prieštarauti savo vertybėms. Toks spaudimas prisideda prie jau ir taip nelengvo prisitaikymo. Jei po susitikimo labiausiai rūpi, ar pavyko visiems įtikti, verta pagalvoti ir apie tai, ar pačiam buvo gera tame pokalbyje.

Kita kliūtis gali būti laukimas, kol pirmą žingsnį visada žengs kas nors kitas. Psichologė siūlo švelniai paskatinti save įsitraukti į socialines situacijas sau priimtinu būdu. Tai nereiškia reikalavimo per trumpą laiką susirasti daug artimų draugų ar visiškai nejausti įtampos. Kuriant naują ryšį tam tikras diskomfortas yra natūralus. Galima imtis iniciatyvos ir kartu leisti sau pasirinkti, kiek bei kaip dažnai bendrauti.

Pažintis lengviau auginti mažais, pasikartojančiais žingsniais

Jei norisi pradėti bendrauti, pirmas tikslas gali būti nedidelis: užkalbinti vieną žmogų. Taip lengviau pasirinkti sau priimtiną būdą megzti pažintį, nei iškart tikėtis artimos draugystės. Jei pirmasis pokalbis neperauga į glaudesnį ryšį, tai dar nėra galutinis atsakymas, ar pavyks pritapti naujoje aplinkoje.

A. Geležinytė pataria rinktis veiklas, kuriose galima pakartotinai sutikti tuos pačius žmones. Tai gali būti savanorystė, būrelis, organizacija ar grupinės treniruotės. Tokiose veiklose pažintis turi galimybę vystytis pamažu: nereikia iš vieno susitikimo spręsti, ar santykis užsimegs. Renkantis veiklą pravartu atsižvelgti ir į tai, ar ji pačiam įdomi – tuomet bendravimą lengviau pradėti nuo bendros patirties, o ne nuo pastangos bet kaip pritapti.

Gali padėti ir pokalbis su žmogumi, kuris pats neseniai pradėjo mokytis ar gyventi naujoje vietoje. Sužinojus, kad panašių sunkumų patiria ir kiti, vienišumo jausmas gali sumažėti. Vis dėlto psichologė ragina nelyginti savo prisitaikymo su tais, kuriems iš šalies, regis, sekasi lengviau: ne visada žinome, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi.

Artimųjų palaikymas prasideda nuo išklausymo

Artimiesiems gali kilti noras tuoj pat pasiūlyti sprendimą žmogui, kuris pasakoja apie vienišumą ar sunkumus naujoje aplinkoje. Pasak A. Geležinytės, dažnai naudingiau pirmiausia pasidomėti, kaip jis jaučiasi, išklausyti ir paklausti, kokios pagalbos norėtų. Kartais žmogui labiau reikia būti suprastam nei gauti patarimų sąrašą.

Patiriamų emocijų nuvertinimas gali apsunkinti tokį pokalbį. Artimieji gali pripažinti, kad pokytis kelia įtampą, ir priminti, jog prisitaikymui reikia laiko. Jei žmogus anksčiau yra patyręs emocinių sunkumų, psichologė siūlo iš anksto aptarti, kas jam tuomet padėdavo ir kur prireikus būtų galima kreiptis pagalbos.

Pagalbos poreikį rodo poveikis kasdieniam gyvenimui

Vieno termino, per kurį žmogus privalėtų pritapti, nėra. Vienam apsiprasti gali pakakti kelių savaičių ar mėnesio, kitam prireiks gerokai daugiau laiko. A. Geležinytė siūlo stebėti ne vien sunkumų trukmę, bet ir jų stiprumą, eigą bei poveikį kasdienybei.

Jei nerimas, prislėgta nuotaika ar įtampa stiprėja, darosi sunku susikaupti, sutrinka miegas arba sunkumai trukdo mokytis, dirbti, palaikyti santykius ir pasirūpinti savimi, verta pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu. Prireikus pagalbos galima kreiptis į psichikos sveikatos centrą ar emocinės paramos liniją.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį Pranešti Dalintis

Šaltinis ir patikra Apie šaltinį

Gidas remiasi BNS paskelbtais medicinos psichologės Akvilės Geležinytės paaiškinimais apie prisitaikymą naujoje aplinkoje.

Patikros

• Patarimai priskirti šaltinyje įvardytai medicinos psichologei.
• Nenurodytas visiems tinkantis prisitaikymo terminas.
• Pagalbos požymiai pateikti pagal šaltinyje aptartą poveikį kasdieniam gyvenimui.

BNS Patikrinti faktus

Šaltinis

BNS

Aprėptis

Lietuva

Atnaujinta

2026-10-06 08:15

Pranešti

Dalintis: