Daugiabučio paruošimas šildymo sezonui: 5 taupymo žingsniai

Paynex redakcija 2026-08-30 13:22 5 min. skaitymo

Pūkuota katė sėdi šalia radiatoriaus namuose, ruošiantis šaltajam šildymo sezonui.

Artėjant šildymo sezonui daugiabučio gyventojui verta patikrinti langų sandarumą, atlaisvinti radiatorius, išbandyti termostatinius vožtuvus ir apie pastebėtus sistemos trūkumus pranešti namo administratoriui. Šie darbai padeda išvengti bereikalingo perkaitinimo, tačiau bendros sistemos remontą ir reguliavimą turi atlikti atsakingi specialistai.

Svarbiausi darbai prieš pirmąsias šalnas:

Patikrinti langų bei balkonų durų sandarumą.
Patraukti baldus ir užuolaidas nuo radiatorių.
Nustatyti pastovią, o ne nuolat kaitaliojamą temperatūrą.
Saugiai pašalinti orą tik iš tam pritaikyto radiatoriaus.
Apie nevienodai šylančius stovus pranešti administratoriui.

1. Patikrinkite langus, duris ir vėdinimo angas

Pradėkite nuo paprasto popieriaus lapo bandymo. Įdėkite lapą tarp lango rėmo ir varčios, uždarykite langą ir pabandykite jį ištraukti. Jei lapas keliose vietose išslysta beveik be pasipriešinimo, tarpinė gali būti susidėvėjusi arba langą reikia sureguliuoti.

Gyventojas gali savarankiškai nuvalyti tarpines, pakeisti lengvai pasiekiamą guminį sandariklį ar užklijuoti laikinas sandarinimo juostas. Jeigu varčia iškrypusi, stringa furnitūra arba drėksta siena aplink langą, saugiau kreiptis į langų meistrą.

Nereikėtų užsandarinti orlaidžių ir kitų numatytų vėdinimo angų. Panaikinus oro apykaitą, patalpose gali kauptis drėgmė, rasoti langai ir atsirasti pelėsis. Vėdinkite trumpai, bet intensyviai: kelioms minutėms plačiai atverkite langą, užuot laikę jį ilgai pravertą.

Išorinių sienų siūlės, laiptinės langai ir bendrojo naudojimo durys priklauso viso namo priežiūros sričiai. Pastebėjus plyšius ar juntamą skersvėjį laiptinėje, problemą reikėtų užregistruoti administratoriui ar bendrijos pirmininkui.

2. Sudarykite sąlygas radiatoriui šildyti kambarį

Radiatoriaus šiluma turi laisvai patekti į patalpą. Prieš sezoną nuo jo nuvalykite dulkes, patraukite prigludusius baldus ir pasirūpinkite, kad storos užuolaidos nedengtų nei radiatoriaus, nei termostatinio vožtuvo.

Tarp radiatoriaus ir baldo pravartu palikti bent 10–20 centimetrų tarpą. Ant radiatoriaus džiovinami drabužiai taip pat stabdo oro cirkuliaciją ir gali suklaidinti termostatą: aplink vožtuvą sušyla greičiau negu visame kambaryje, todėl šilumos tiekimas sumažinamas per anksti.

Už radiatoriaus ant išorinės sienos galima įrengti tam skirtą šilumą atspindintį ekraną. Jis turi būti nedegus, tinkamai pritvirtintas ir netrukdyti oro judėjimui. Toks ekranas nepakeičia sienos šiltinimo, todėl drėgnos ar apipelijusios sienos juo maskuoti negalima.

Daugiabučio paruošimas šildymo sezonui: 5 taupymo žingsniai

3. Termostatą reguliuokite pagal kambario paskirtį

Termostatinio vožtuvo skaičiai paprastai žymi ne radiatoriaus karštumą, o pageidaujamą patalpos temperatūros intervalą. Konkreti reikšmė priklauso nuo gamintojo, todėl verta patikrinti vožtuvo instrukciją. Dažniausiai vidurinė padėtis atitinka maždaug 20–21 °C.

Svetainėje daugeliui žmonių pakanka 20–21 °C, o miegamajame galima rinktis 18–19 °C. Ilgam išvykus temperatūros nereikėtų sumažinti tiek, kad atšaltų sienos ar kiltų vamzdžių užšalimo pavojus. Prastai vėdinamuose kampiniuose butuose per didelis temperatūros sumažinimas gali paskatinti drėgmės kaupimąsi.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos gyventojams teikiamoje informacijoje naudojama orientacinė taisyklė, kad patalpos temperatūrą sumažinus 1 °C šilumos poreikis gali sumažėti apie 5 proc. Tai nėra garantuotas sąskaitos pokytis: rezultatą lemia lauko oras, pastato būklė, apskaitos būdas ir tai, ar radiatorius iš tiesų reguliuojamas.

Temperatūrą keiskite palaipsniui, po vieną padalą, ir poveikį vertinkite po kelių valandų. Sukiojant vožtuvą kas keliolika minučių sistema nespėja stabilizuotis. Jei termostatas užstrigęs, sukasi tuščiai ar pro jį sunkiasi vanduo, jo neardykite.

4. Radiatorių nuorinkite tik įsitikinę, kad tai leidžiama

Oras radiatoriuje gali būti susikaupęs, jeigu jo viršus lieka šaltas, apačia šyla, o viduje girdėti čiurlenimas. Tačiau daugiabutyje tai gali rodyti ir bendro stovo ar sistemos balansavimo problemą. Pirmiausia pasiteiraukite administratoriaus, ar sistema jau pripildyta ir ar gyventojams leidžiama savarankiškai naudoti nuorinimo vožtuvus.

Jei leidimas yra, o radiatorius turi tvarkingą tam skirtą vožtuvą:

Išjunkite papildomus cirkuliacijos įrenginius, jei tokių turite, ir palaukite, kol radiatorius nebus pavojingai karštas.
Po vožtuvu padėkite indą bei sugeriantį audinį. Naudokite tinkamo dydžio nuorinimo raktelį.
Vožtuvą atsukite labai lėtai, maždaug ketvirtį apsisukimo. Jo visiškai neišsukite.
Iš pradžių turėtų pasigirsti oro šnypštimas. Pasirodžius vientisai vandens srovelei, vožtuvą atsargiai užsukite.
Patikrinkite, ar nėra nuotėkio ir ar radiatorius pradėjo šilti tolygiau.

Karštas sistemos vanduo gali nuplikyti. Jei vožtuvas surūdijęs, uždažytas, neturi tinkamos galvutės arba pradeda smarkiai leisti vandenį, darbo netęskite. Nelieskite stovo sklendžių, neatsukite aklių ir nebandykite keisti radiatoriaus neatskyrę jo nuo bendros sistemos.

5. Bendros sistemos trūkumus perduokite administratoriui

Administratorius arba šildymo sistemos prižiūrėtojas reikalingas, kai keli to paties stovo radiatoriai nešyla, vieni butai perkaitinami, o kiti lieka šalti, girdimas stiprus tekėjimo triukšmas arba bendrose patalpose matyti nuotėkis. Tokiais atvejais vieno radiatoriaus nuorinimas problemos gali neišspręsti.

Kreipdamiesi pateikite konkrečią informaciją: buto numerį, patalpų temperatūrą, problemos pradžios laiką ir nurodykite, ar panaši padėtis yra aukščiau arba žemiau gyvenančiuose butuose. Nuotraukos ar trumpas vaizdo įrašas padės užfiksuoti nuotėkį, vožtuvo būklę ar termometro rodmenį.

Specialistas turėtų įvertinti:

ar sistemoje pakanka slėgio ir šilumnešio;
ar stovai bei radiatoriai tinkamai nuorinti;
ar veikia automatiniai reguliatoriai ir cirkuliacija;
ar būtina atlikti šilumos sistemos balansavimą;
ar nebuvo savavališkai pakeista radiatorių galia arba prijungimo schema.

Kiek galima sutaupyti daugiabučio bute

Jeigu butas anksčiau buvo perkaitinamas 1–2 °C, pagal orientacinę 5 proc. vienam laipsniui taisyklę temperatūros sureguliavimas sudaro maždaug 5–10 proc. šilumos poreikio planavimo intervalą. Tai redakcinis orientyras, apskaičiuotas pagal temperatūros taisyklę, o ne kiekvienam butui pažadėtas rezultatas.

Sandarumo gerinimo, trumpesnio vėdinimo ir neuždengtų radiatorių naudos negalima paprastai sudėti. Tos pačios priemonės gali veikti viena kitą, o sąskaitoje rezultatas priklausys nuo namo šilumos apskaitos bei išlaidų paskirstymo metodo.

Butuose su individualia apskaita ar šilumos dalikliais reguliavimo poveikis paprastai matomas tiesiogiau. Kai suvartojimas paskirstomas pagal plotą, vieno buto pastangos labiau prisideda prie bendro namo rezultato. Didžiausią naudą tuomet duoda viso pastato sprendimai: šilumos punkto automatika, sistemos balansavimas, vamzdynų izoliacija ir atitvarų renovacija.

Prieš prasidedant sezonui užsirašykite kambarių temperatūrą tuo pačiu paros metu, patikrinkite praėjusio sezono suvartojimą ir pirmąją sąskaitą lyginkite ne vien pagal eurus, bet ir pagal sunaudotos šilumos kiekį bei lauko temperatūrą. Taip bus lengviau atskirti realų taupymą nuo kainos ar orų įtakos.

Parengė „Paynex“ redakcija. Atnaujinta 2026 m. rugpjūčio 30 d.

Šaltinis: Lsta

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Kaip vertinome taupymą

Taupymo intervalas apskaičiuotas pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos nurodomą temperatūros mažinimo taisyklę, atskiriant ją nuo individualios sąskaitos prognozės.

Patikros