Diversifikacija yra rizikos valdymo strategija, kuri sukuria įvairių investicijų mišinį portfelyje. Diversifikuotas portfelis turi skirtingų turto rūšių ir investavimo priemonių, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno turto ar rizikos.
Šios technikos pagrindas yra tas, kad portfelis, sudarytas iš įvairių turto rūšių, vidutiniškai duos didesnę ilgalaikę grąžą ir sumažins bet kurios individualios investicijos riziką.
Diversifikacija
- Diversifikacija yra strategija, kai portfelyje derinamos įvairios investicijos, siekiant sumažinti bendrą portfelio riziką.
- Dažniausiai diversifikacija pasiekiama investuojant į skirtingas turto klases, tokias kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas ar kriptovaliutos, taip pat į skirtingų rūšių vertybinius popierius toje pačioje klasėje.
- Diversifikaciją galima pasiekti ir perkant investicijas skirtingose šalyse, pramonės šakose, įmonių dydžiuose arba pasirinkus skirtingą trukmę pajamų generuojančioms investicijoms.
- Diversifikacijos kokybė dažniausiai vertinama analizuojant turto porų koreliacijos koeficientą.
- Investuotojai gali diversifikuoti patys, pasirinkdami investicijas, arba turėti diversifikuotus fondus.
Diversifikacijos supratimas
Tyrimai ir matematiniai modeliai parodė, kad gerai diversifikuotas portfelis, turintis 25–30 akcijų, yra ekonomiškai efektyviausias rizikos mažinimo požiūriu. Investavimas į daugiau vertybinių popierių duoda papildomų diversifikacijos privalumų, tačiau efektyvumas mažėja.
Diversifikacija siekia sušvelninti nesisteminės rizikos įvykius portfelyje, kai kai kurių investicijų geras rezultatas neutralizuoja kitų neigiamą. Šie privalumai veikia tik jei portfelio vertybiniai popieriai nėra visiškai koreliuoti, t.y. jie reaguoja skirtingai į rinkos veiksnius.
Diversifikacijos strategijos
Investuotojai turi daugybę būdų, kaip diversifikuoti savo portfelius. Dažnai šias strategijas galima derinti, kad pagerintų diversifikacijos lygį.
Turto klasės
Fondų valdytojai ir investuotojai dažnai diversifikuoja pagal turto klases ir nusprendžia, kokią portfelio dalį paskirti kiekvienai. Kiekviena turto klasė turi savų rizikų ir galimybių. Tai gali būti:
- Akcijos: viešai prekiaujamų įmonių akcijos.
- Obligacijos: vyriausybių ir įmonių fiksuoto pajamingumo skolos instrumentai.
- Nekilnojamasis turtas: žemė, pastatai, gamtiniai ištekliai, žemės ūkio produktai, gyvuliai ir mineralai.
- Biržoje prekiaujami fondai (ETF): vertybinių popierių krepšelis, sekantis indeksą, prekę ar sektorių.
- Prekės: pagrindinės prekės, reikalingos kitų produktų gamybai.
- Grynieji pinigai ir trumpalaikiai pinigų ekvivalentai: iždo vekseliai, indėlių sertifikatai, pinigų rinkos priemonės ir kitos mažos rizikos investicijos.
Teorija teigia, kad tai, kas neigiamai paveikia vieną turto klasę, gali būti naudinga kitai. Pavyzdžiui, kylant palūkanų normoms, obligacijų kainos dažnai krenta, nes pajamingumas turi augti, kad obligacijos būtų patrauklios. Tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomos kainos ar prekių kainos gali kilti.
Pramonės šakos / sektoriai
Skirtingos pramonės šakos ir sektoriai veikia skirtingai. Diversifikuojantis tarp jų sumažėja poveikis specifinėms sektoriaus rizikoms.
Pavyzdžiui, 2022 m. priimtas „CHIPS and Science Act“ įstatymas paveikė daugelį pramonės šakų, bet skirtingai – puslaidininkių gamintojai buvo stipriai paveikti, o finansų sektorius – mažiau.
Investuotojai gali diversifikuoti investuodami į verslus, kurie viena kitą kompensuoja, pvz., kelionių ir skaitmeninio transliavimo sektorius. Skaitmeninio transliavimo platformos gali augti karantino metu, kai kelionės mažėja, o lėktuvų bendrovės – atvirkščiai.
Įmonių gyvavimo ciklas (augimas vs. vertė)
Viešos įmonės dažnai skirstomos į augimo ir vertės akcijas. Augimo akcijos – tai įmonės, kurių pelno ar pajamų augimas viršija pramonės vidurkį. Vertės akcijos – įmonės, kurių akcijos atrodo pigios pagal esamus fundamentalius rodiklius.
Augimo akcijos dažnai rizikingesnės, nes numatytas augimas gali nepasiteisinti. Vertės akcijos paprastai stabilesnės, bet mažiau augimo potencialo.
Rinkos kapitalizacija (didelė vs. maža)
Investuotojai gali rinktis pagal įmonių rinkos kapitalizaciją. Pavyzdžiui, Apple ir Newell Brands smarkiai skiriasi savo dydžiu ir veiklos modeliu. Didelės kapitalizacijos akcijos dažnai saugesnės, o mažesnės – turi didesnį augimo potencialą.
Rizikos profilis
Investuotojai gali rinktis skirtingo rizikos lygio investicijas, pavyzdžiui, obligacijas su skirtingu kredito reitingu ar nekilnojamojo turto projektus su skirtingu rizikos lygiu.
Trukmė
Obligacijų atveju ilgesnė trukmė dažniausiai reiškia didesnę riziką dėl palūkanų normų svyravimų. Trumpalaikės obligacijos siūlo mažesnes palūkanas, bet yra mažiau pažeidžiamos rinkos pokyčių.
Geografinė lokacija (užsienio vs. vietinės investicijos)
Investavimas į užsienio rinkas suteikia papildomos diversifikacijos, nes skirtingos šalys reaguoja į ekonominius veiksnius skirtingai.
Materialumas
Finansiniai instrumentai, tokie kaip akcijos ar obligacijos, yra nematerialūs, o nekilnojamasis turtas, žemė, prekės – materialūs, todėl turi kitokius rizikos ir valdymo aspektus.
Diversifikacija pagal platformas
Diversifikacija ne tik pagal turto klases, bet ir pagal platformas, kuriose laikomos investicijos, gali mažinti riziką. Pavyzdžiui, laikant pinigus keliuose bankuose ar naudojantis skirtingomis kriptovaliutų biržomis.
Diversifikacija ir mažmeninės investuotojai
Laiko ir biudžeto apribojimai dažnai trukdo mažmeniniams investuotojams turėti gerai diversifikuotą portfelį. Todėl populiarūs yra investiciniai fondai ir ETF, kurie suteikia paprastą diversifikaciją.
Diversifikacijos privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Sumažina portfelio riziką
- Apsaugo nuo rinkos svyravimų
- Ilgalaikėje perspektyvoje gali padidinti grąžą
- Skatina domėtis įvairiomis investicijomis
Trūkumai:
- Riboja trumpalaikes pelno galimybes
- Reikalauja daugiau laiko valdymui
- Padidina sandorių ir komisinių išlaidas
- Gali būti sudėtinga pradedantiesiems
Diversifikuojama vs. nediversifikuojama rizika
Diversifikacija mažina nesistemines (įmonių ar sektorių specifines) rizikas, tačiau sisteminės (rinkos, ekonomikos) rizikos ji nepašalina.
Diversifikacijos matavimas
Naudojami keli rodikliai:
- Koreliacijos koeficientas (nuo -1 iki 1, nurodo, kaip stipriai dvi investicijos juda priešingomis ar tos pačios krypties trajektorijomis)
- Standartinis nuokrypis (matuoja grąžos svyravimus)
- Beta koeficientas (matuoja investicijos jautrumą rinkos svyravimams)