Europiečių požiūris į klimatą keičiasi: KTU tyrimo skaičiai

Mokslo ir aplinkos redakcija 2026-09-25 08:11 2 min. skaitymo

Valtis su žmogumi plaukia tarp didelių ledkalnių ledo lagūnoje su kalnais fone.

Parengė „Paynex“ redakcija pagal BNS pateiktą Kauno technologijos universiteto mokslininkių tyrimo apžvalgą.

Per maždaug dešimtmetį europiečių, klimato kaitą įvardijančių svarbiausia aplinkosaugos problema, dalis padidėjo nuo 15 iki 30 proc. Tokį pokytį nustatė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės, palyginusios skirtingais laikotarpiais surinktus sociologinių apklausų duomenis.

Šie skaičiai rodo, kokią vietą klimato kaita užima tarp aplinkosaugos rūpesčių. Jie nereiškia, kad anksčiau klimato kaita rūpėjo tik 15 proc. europiečių, ar kad dabar visi ją įvardijantys gyventojai yra pasirengę keisti savo elgesį.

Europiečių požiūris į klimatą keičiasi: KTU tyrimo skaičiai

Apklausos apima du skirtingus laikotarpius

Profesorės Aistė Balžekienė ir Audronė Telešienė naujoje knygoje lygina 2010–2012 m. tyrimų bangą su 2020–2023 m. surinktais duomenimis. Dalis vėlesnių duomenų gauta jau po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Pasak mokslininkių, nepaisant per šį laiką patirtų krizių, aplinkosaugos klausimai europiečiams išliko reikšmingi.

Apklausose, kuriose gyventojai vertino svarbiausias savo šalies problemas, 2020 m. aplinkosauga užėmė trečią vietą. Tai kitas rodiklis nei 30 proc. dalis, rodanti, kiek žmonių klimato kaitą laikė svarbiausia aplinkosaugos problema.

Lietuvoje susirūpinimas augo, bet šalys skiriasi

Ryškiausias klimato kaitą svarbiausia aplinkosaugos problema laikančių gyventojų dalies šuolis užfiksuotas Islandijoje – nuo 13 iki 43 proc. KTU tyrėjų vertinimu, Lietuvoje ir Estijoje bendras susirūpinimas aplinkosauga per dešimtmetį pakilo iš mažo į vidutinį lygį.

Vis dėlto A. Telešienė pažymi, kad Lietuvos gyventojai, palyginti su kai kurių Vakarų Europos šalių gyventojais, rečiau tiki savo galimybėmis daryti poveikį aplinkosaugos srityje ir rečiau yra pasirengę asmeniniams pokyčiams. Taigi didesnis dėmesys problemai savaime neparodo, kokių veiksmų žmonės imsis.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenų ribos

„Paynex“ redakcija atskyrė klimato kaitos vertinimą nuo bendro susirūpinimo aplinkosauga ir nurodė lyginamų apklausų laikotarpius.

Patikros

Patikrinta, kad 15 ir 30 proc. rodikliai apibūdina klimato kaitą svarbiausia aplinkosaugos...
Nurodyti šaltinyje pateikti 2010–2012 m. ir 2020–2023 m. duomenų rinkimo laikotarpiai.
Islandijos ir Lietuvos duomenys pateikti kaip skirtingi rodikliai, jų nesutapatinant.

BNS pateikta KTU tyrimo apžvalga Ieškoti nepriklausomo konteksto