Kaip rugsėjo 1-oji tapo Mokslo ir žinių diena Lietuvoje

Paynex redakcija 2026-08-31 15:24 4 min. skaitymo

Mokiniai klasėje atidžiai piešia ant popieriaus lapų per pamoką mokykloje.

Autorius: „Paynex“ redakcija
Atnaujinta: 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Rugsėjo 1-oji Lietuvoje svarbi ne todėl, kad mokslas čia visada prasidėjo būtent tą dieną. Jos kultūrinį svorį sukūrė XX a. viduryje suvienodintas mokyklų kalendorius, sovietmečiu įtvirtintos viešos ceremonijos ir po 1990-ųjų išsaugota, tačiau nauju turiniu užpildyta tradicija.

Šiandien tai vienu metu yra oficiali mokslo metų pradžia, šeimų kalendoriaus lūžis ir simbolinis sugrįžimas į bendruomenę. Tačiau gėlės mokytojams, pirmasis skambutis ir iškilminga mokinių rikiuotė nėra vieno laikotarpio palikimas: atskirų papročių istorija ilgesnė, o dabartinę jų formą kūrė skirtingos politinės santvarkos.

Iki XX amžiaus vienos mokslo metų pradžios datos nebuvo

Senųjų Lietuvos mokyklų darbo ritmas priklausė nuo mokyklos tipo, ją išlaikiusios institucijos, konfesijos ir vietos gyvenimo. Mokymosi laiką veikė bažnytinės šventės, žemės ūkio darbai, oro sąlygos ir tai, ar šeima galėjo vaiką išleisti iš namų ilgesniam laikui.

Svarbus švietimo administravimo etapas buvo 1773 m. įsteigta Abiejų Tautų Respublikos Edukacinė komisija. Ji pertvarkė mokyklų valdymą ir programas, tačiau jos veiklos negalima laikyti dabartinės rugsėjo 1-osios šventės pradžia. Tuo metu dar nebuvo visai šaliai vienodai taikomo šiuolaikinio mokyklų kalendoriaus.

XIX a. Lietuvos teritorijoje veikė skirtingoms valdžios ir švietimo sistemoms pavaldžios mokyklos. Todėl pasakojimas, esą rugsėjo 1-oji buvo sena ir nenutrūkstama lietuviška tradicija, būtų klaidinantis. Rudens pradžia mokslui buvo praktiška, bet konkreti data dar neturėjo šiandieninio teisinio ir kultūrinio statuso.

Tarpukario Lietuva kūrė nacionalinę mokyklą

Po 1918 m. atkurtos valstybės viena svarbiausių užduočių buvo išplėsti pradinių mokyklų tinklą, rengti mokytojus ir suvienodinti mokymo programas. Mokslo metai dažniausiai prasidėdavo rudenį, tačiau jų organizavimą veikė mokyklos pakopa, ministerijos nurodymai ir vietos aplinkybės.

Tarpukario mokyklų nuotraukose ir atsiminimuose galima rasti iškilmingo susirinkimo, tvarkingų drabužių, bendros maldos ar sveikinimo pėdsakų. Vis dėlto šių papročių nereikėtų automatiškai sutapatinti su dabartine Mokslo ir žinių diena. Rugsėjo 1-oji dar nebuvo visoje visuomenėje vienodai suvokiama valstybinė mokyklos metų pradžios šventė.

Šis skirtumas svarbus: mokyklinis paprotys gali būti senesnis už oficialiai nustatytą datą. Pavyzdžiui, mokytojo pagerbimas ar šventiška pirmosios dienos apranga galėjo egzistuoti anksčiau, nors vienodas ceremonijos scenarijus susiformavo vėliau.

Rugsėjo 1-osios įsitvirtinimą nulėmė XX amžiaus vidurio sistema

„Istorija Tau“ 2026 m. rugpjūčio 31 d. paskelbtoje medžiagoje pažymi, kad rugsėjo 1-oji kaip oficiali mokslo metų pradžios diena Lietuvoje įsitvirtino XX a. viduryje. Šią ribą būtina sieti su centralizuoto sovietinio švietimo modelio perkėlimu į okupuotą Lietuvą.

Sovietų Sąjungoje vienoda mokslo metų pradžia rugsėjo 1-ąją buvo nustatyta 1935 m. Lietuvos Respublika tuo metu į Sovietų Sąjungą neįėjo, todėl 1935-ieji nėra Lietuvos priimto sprendimo data. Lietuvoje ši tvarka pradėta taikyti po 1940 m. okupacijos, pertvarkant mokyklas pagal sovietinę sistemą.

Kaip rugsėjo 1-oji tapo Mokslo ir žinių diena Lietuvoje

Centralizacija reiškė ne tik bendrą datą. Mokykloms buvo diegiamos panašios programos, ceremonijų scenarijai ir ideologiniai akcentai. Pirmosios dienos susirinkimuose atsirasdavo valdžios simbolių, politinių kalbų, pionierių ar komjaunimo organizacijų vaidmuo.

1984 m. Sovietų Sąjungoje rugsėjo 1-oji oficialiai įtvirtinta kaip Žinių diena. Tai sustiprino šventinį datos pobūdį: mokymosi pradžia tapo vieša, pagal bendrą modelį organizuojama ceremonija, o ne vien administracine kalendoriaus žyma.

Nuo 1773 metų iki šių dienų: svarbiausi etapai

1773 m. įsteigta Edukacinė komisija pradėjo sistemingesnį viešojo švietimo administravimą.
1918–1940 m. nepriklausoma Lietuva kūrė nacionalinį mokyklų tinklą ir vienodino ugdymo tvarką.
1935 m. rugsėjo 1-oji nustatyta bendra mokslo metų pradžia Sovietų Sąjungoje.
Po 1940 m. ši centralizuota tvarka perkelta į okupuotos Lietuvos mokyklas.
1984 m. sovietinėje sistemoje rugsėjo 1-oji oficialiai pavadinta Žinių diena.
1990–1991 m. atkuriant nepriklausomą švietimo sistemą pašalintas privalomas sovietinis ideologinis turinys.
1997 m. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme rugsėjo 1-oji įrašyta kaip Mokslo ir žinių diena.

Nepriklausoma Lietuva išsaugojo datą, bet pakeitė jos prasmę

Po 1990 m. nereikėjo atsisakyti praktiško ir visuomenei jau įprasto mokyklų kalendoriaus. Pasikeitė ne pati rugsėjo 1-osios data, o švietimo tikslai, programos, simboliai ir kalbėjimas apie mokyklos bendruomenę.

1991 m. Švietimo įstatymas padėjo teisinį pagrindą savarankiškai Lietuvos švietimo sistemai. Vėlesnės reformos keitė ugdymo turinį, mokyklų struktūrą, egzaminus ir mokinių pasiekimų vertinimą, tačiau rugsėjo pradžia išliko patogi bendra riba.

1997 m. priimtame Atmintinų dienų įstatyme rugsėjo 1-oji nurodyta kaip Mokslo ir žinių diena. Tai atmintina, o ne valstybinė nedarbo diena. Konkrečią ugdymo pradžią, trukmę ir atostogas detalizuoja švietimo institucijų tvirtinami bendrieji ugdymo planai, todėl šventės organizavimas ir kasdienio mokymo pradžia gali būti atskiriami.

Aukštosios mokyklos turi daugiau autonomijos: dalis jų akademinius metus pradeda rugsėjo 1-ąją, kitos įvadinius renginius ar pirmąsias paskaitas planuoja kitomis artimomis dienomis. Dėl to rugsėjo 1-oji tiksliausiai apibūdina bendrojo ugdymo ir visuomeninę tradiciją, o ne absoliučiai vienodą visų švietimo įstaigų tvarką.

Kurie papročiai senesni, o kuriuos sustiprino sovietmetis

Gėlių mokytojams tradicija nėra patikimai paaiškinama vienu teisės aktu ar viena pradžios data. Mokytojo pagerbimas ir šventiška apranga žinomi iš ankstesnės mokyklinės kultūros, tačiau sovietinė viešų ceremonijų sistema padėjo šiuos gestus suvienodinti ir išplatinti.

Panašiai vertintinas pirmasis skambutis, pirmokų palydėjimas ir bendras susirinkimas mokyklos kieme. Kai kuriose mokyklose tokie elementai tapo ilgamete vietos tradicija, kitur jų scenarijus keičiamas arba jų visai atsisakoma. Religinės apeigos, bendruomenės šventė ar pirmoji klasės valandėlė taip pat priklauso nuo mokyklos ir vietos aplinkos.

Todėl konkretaus papročio amžių geriausiai atskleidžia ne bendra legenda, o mokyklos metraščiai, senos nuotraukos, pedagogų atsiminimai ir savivaldybių archyvai. Jie leidžia atskirti nacionalinės sistemos nustatytą datą nuo to, ką per kelias kartas sukūrė pati mokyklos bendruomenė.

Šaltinis: Istorija Tau

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Istorinis kontekstas

Chronologija sieja rugsėjo 1-osios tradiciją su švietimo sistemos raida, sovietmečio centralizacija ir nepriklausomos Lietuvos teisės aktais.

Patikros

Patikrinta, ar 1935 m. sprendimas nebuvo klaidingai priskirtas nepriklausomai Lietuvai
Atskirtas oficialios datos įvedimas nuo senesnių mokyklinių papročių
Įvertintas 1991 m. Švietimo įstatymo kontekstas
Patikrintas rugsėjo 1-osios pavadinimas Atmintinų dienų įstatyme

Šaltinis