Kodėl Lietuvos smulkusis verslas investuoja atsargiau nei didelės įmonės

Besišypsanti tamsiaplaukė moteris su akiniais, vilkinti tamsiai mėlyną suknelę, portretinėje nuotraukoje.

Nors Lietuvos verslo sektorius išlaiko augimo ambicijas, apklausa atskleidžia svarbų skirtumą: didesnės įmonės drąsiau planuoja plėtrą, o smulkusis verslas – ypač turintis iki 10 darbuotojų – renkasi atsargesnę strategiją. „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 31 proc. įmonių per artimiausius 12 mėnesių tikisi nuosaikaus augimo, o 30 proc. sieks išlaikyti dabartinį veiklos ir pajamų lygį.

Šie atsakymai rodo vyraujantį stabilumo arba augimo lūkestį, tačiau savaime nereiškia plataus investicijų šuolio: 21 proc. apklaustų įmonių investuoti neplanuoja. Dažniau taip atsakė mažesnės ir profesinių paslaugų sektoriuje veikiančios įmonės.

Ką įmonės planuoja artimiausiems metams

Rodiklis Įmonių dalis
Tikisi nuosaikaus augimo 31 %
Sieks išlaikyti veiklos ir pajamų stabilumą 30 %
Investicijų neplanuoja 21 %

Apklausa parodo bendrą verslo nuotaiką, bet neleidžia tiksliai išmatuoti atotrūkio tarp skirtingo dydžio įmonių: šaltinyje nepateikiama, kokia konkreti didelių ir mažų bendrovių dalis planuoja aktyvią plėtrą. Todėl rezultatus tiksliau vertinti kaip atsargumo tendenciją, o ne kaip įrodymą, kad smulkusis verslas atsisako augimo.

Pasak „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovės Rasos Verkauskaitės-Kazanskienės, mažesnėms įmonėms svarbiausia kliūtis nėra idėjų ar noro augti stoka. Jos dažnai turi ribotesnius finansinius rezervus, todėl didesnis įsipareigojimas jautriau paveikia kasdienės veiklos stabilumą. Dėl to prieš investuodamos jos atidžiau vertina galimą grąžą, klientų pritraukimą ir poveikį konkurencingumui.

Kur nukreipiamos investicijos

Tarp visų apklaustų įmonių dažniausios investicijų kryptys yra naujų produktų ar paslaugų pristatymas, skaitmenizacija ir darbuotojų kompetencijos:

Investicijų sritis Įmonių dalis
Nauji produktai ar paslaugos 32 %
Skaitmenizacija ir robotizacija 26 %
Darbuotojų kompetencijų stiprinimas 23 %

Mažesnių įmonių prioritetai dar aiškiau orientuoti į tiesioginį rinkos poreikį. Per artimiausius 12 mėnesių 36 proc. jų planuoja investuoti į naujų produktų ar paslaugų pristatymą, o 33 proc. – į jau siūlomų produktų ir paslaugų tobulinimą. Tai leidžia atsargumą vertinti ne kaip visišką plėtros sustabdymą, bet kaip pasirinkimą investuoti į siauresnius, su pagrindine veikla tiesiogiai susijusius sprendimus.

Kodėl finansinis rezervas didina atotrūkį

Net 68 proc. investuoti ketinančių įmonių planuoja naudoti tik nuosavas lėšas. Vadinasi, plėtros galimybės glaudžiai siejasi su sukauptais ištekliais: daugiau rezervų turinti įmonė gali greičiau pradėti projektą, o mažesnei bendrovei tas pats sprendimas gali reikšti didesnę riziką kasdieniam likvidumui.

Tarp investicijų neplanuojančių įmonių 53 proc. tiesiog nemato poreikio investuoti. Kitas stabdis – neapibrėžtumas: 26 proc. nurodė situaciją savo sektoriuje, 25 proc. – neužtikrintą finansinę padėtį, o 24 proc. – geopolitinę aplinką. Šios priežastys gali persidengti, todėl jų nereikėtų sudėti į vieną bendrą rodiklį.

Ekonomikai toks skirtumas gali reikšti netolygų investicijų tempą: didesnės įmonės turi daugiau galimybių finansuoti efektyvumo ir plėtros projektus, o dalis smulkiųjų pirmiausia stiprina esamus produktus bei rezervus. Tyrimas taip pat pabrėžia, kad pardavimų augimas nėra tapatus tvariam rezultatui – galimybes investuoti ilgainiui lemia ir tai, ar veikla generuoja pakankamą pelną.

Kaip atliktas tyrimas

Šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. 2026 m. gegužės 22–birželio 12 d. apklausti 515 įmonių atstovų visoje Lietuvoje. Rezultatai atspindi respondentų planus ir lūkesčius apklausos metu, o ne jau įvykdytas investicijas ar garantuotą ekonomikos augimą. Šaltinis – ELTA; publikaciją parengė „Paynex“ redakcija.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Paynex redakcija

Paynex redakcija

Paynex redakcija atsako už Paynex publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų