Lietuvės kelias nuo „Monopolio“ iki klimato parko Prahoje

Grupė jaunų žmonių stovi prie mėlynų nuomojamų dviračių miesto krantinėje saulėtą dieną.

Parengė „Paynex“ redakcija pagal ELTA paskelbtą VILNIUS TECH informaciją.

Vaikystėje Simona Reičiūnaitė „Monopolį“ pavertė tikro miesto modeliu. Ant visą stalą užėmusio piešinio ji klijavo pačios sugalvotų namų išklotines, kūrė pastatus ir dėliojo miesto erdves. Po daugelio metų šis žaidimas įgijo netikėtai tikslų tęsinį: lietuvė projektuoja miestų dalis ir kraštovaizdžius skirtingose Europos šalyse.

Šiuo metu VILNIUS TECH Architektūros fakulteto alumnė dirba vienoje didžiausių Belgijos kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos bendrovių „Omgeving“. Vienas pagrindinių jos projektų – maždaug 50 hektarų klimato parkas Prahoje, turėsiantis padėti šalia Vltavos esančioms gyvenamosioms teritorijoms prisitaikyti prie potvynių.

Architektės pasirinkimą nulėmė dar vaikystėje kurtas miestas

Reičiūnaitė pasakoja šeimoje buvusi vienintelė, kuri nuolat piešė, rengė savo darbų parodas ir domėjosi architektūra. Vis dėlto iki 13 metų ji rimtai svarstė profesionalios sportininkės kelią.

Lietuvės kelias nuo „Monopolio“ iki klimato parko Prahoje

Apsisprendimas tapti architekte atėjo vėliau, tačiau buvo tvirtas. Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse ji privačiai mokėsi piešimo bei architektūrinės kompozicijos, ruošėsi stojamajam egzaminui ir įstojo į VILNIUS TECH.

Universitetą ji rinkosi dėl Architektūros studijose skiriamo dėmesio inžinerinėms kompetencijoms. Matematikos žinios, loginis mąstymas ir erdvės suvokimas tapo pagrindu ne vien pastatams projektuoti, bet ir vėliau vertinti platesnę miesto struktūrą.

Danijos praktika atvėrė kelią į Belgiją

Baigusi architektūros bakalauro studijas, Reičiūnaitė išvyko į Daniją ir pusmetį atliko praktiką bendrovėje „Bjarke Ingels Group“. Grįžusi į Lietuvą ji dirbo architektūros įmonėje „Plazma“, tačiau norėjo nagrinėti ne vien atskirus pastatus, o jų ryšį su aplinka ir miestu.

Lietuvės kelias nuo „Monopolio“ iki klimato parko Prahoje

Dėl to specialistė pasirinko VILNIUS TECH Urbanistinių kompleksų architektūros magistrantūrą. Po metų ji sustabdė studijas ir savo iniciatyva išvyko atlikti praktikos „Omgeving“ Belgijoje. Pradinis planas buvo parsivežti Vakarų Europoje sukauptas žinias į Lietuvą, tačiau metų patirtis pakeitė profesinę kryptį.

Grįžusi ji perdarė magistro darbą, o vėliau vėl išvyko į Belgiją. Darbe praverčia jos patirtis projektuojant interjerus, pastatus ir urbanistinius kompleksus. Pasak Reičiūnaitės, kalbos nemokėjimas profesionaliu lygiu kai kurias užduotis apsunkina, tačiau tarpdisciplininės žinios leidžia į projektus žvelgti plačiau.

Rohan salos parkas turės veikti kaip vandens kempinė

2023 metais „Omgeving“ laimėjo konkursą projektuoti pirmąjį klimato parką Čekijoje. Rohan saloje numatyta teritorija driekiasi Prahoje palei Vltavos upę, o parką tikimasi įgyvendinti iki 2035 metų.

Lietuvės kelias nuo „Monopolio“ iki klimato parko Prahoje

Jo paskirtis neapsiribos poilsiu. Teritorija projektuojama taip, kad galėtų būti užliejama, sugertų išsiliejusį vandenį ir padėtų apsaugoti greta esančius gyvenamuosius rajonus. Toks sprendimas kraštovaizdį paverčia miesto atsparumo infrastruktūros dalimi.

Reičiūnaitės teigimu, skirtingose Europos vietose urbanistams tenka spręsti priešingas problemas. Belgijoje ir Nyderlanduose daug dėmesio skiriama potvyniams, laidžioms dangoms bei lietaus vandens nukreipimui į gruntą ir žaliąsias erdves. Pietų Europos šalyse, tarp jų Ispanijoje, projektavimą veikia vandens trūkumas ir nykstantys miškai.

Miesto brėžinius koreguoja politika ir skirtingi interesai

Dideli urbanistiniai projektai dažnai planuojami 2050 ar net 2075 metams, todėl architektams neužtenka parengti techninį sprendimą. Reičiūnaitė yra susidūrusi su atvejais, kai konkursą laimėjęs projektas po ketverių metų buvo atšauktas pasikeitus valdžiai.

Savivaldybėms rengiamiems projektams būtinas urbanistų, architektų, kraštovaizdžio architektų ir kitų ekspertų bendradarbiavimas. Urbanistai formuoja miesto struktūrą ir tvaraus judumo strategijas, architektai projektuoja pastatus, o kraštovaizdžio specialistai detalizuoja viešąsias erdves, biologinės įvairovės sprendimus ir lietaus vandens infrastruktūrą.

Artimiausią profesinę ateitį Reičiūnaitė sieja su Belgija ir pradėtais „Omgeving“ projektais. Ryšį su Lietuva ji palaiko bendradarbiaudama su VILNIUS TECH: organizuoja kūrybines dirbtuves studentams ir joms vadovauja, kartu sekdama Lietuvoje plėtojamus urbanistinius projektus.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Paynex redakcija

Paynex redakcija

Paynex redakcija atsako už Paynex publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų