Lietuvos biuruose eilė prie kavos aparato gali būti naudinga

Moteris juodais drabužiais maišo kavą puodelyje prie balto stalo su nešiojamuoju kompiuteriu.

Eilė prie kavos aparato pati savaime organizacijos efektyvumo nedidina. Vertę kuria tai, kas nutinka žmonėms trumpam sustojus bendroje erdvėje: kolegos apsikeičia informacija, pasitikslina neaiškią užduotį ar aptaria problemą, kuriai kitu atveju prireiktų susitikimo arba ilgo susirašinėjimo.

Toks neplanuotas bendravimas keičia ir biurų projektavimo logiką. Modernizuojant valstybės administracinius pastatus ieškoma pusiausvyros tarp individualaus darbo vietų, komandinių zonų, susitikimų kambarių ir erdvių, kuriose darbuotojai gali natūraliai susidurti. Turto bankas šį principą taiko atnaujindamas valstybės naudojamus biurus.

Esmė trumpai

  • Trumpas neformalus pokalbis gali sutrumpinti informacijos kelią ir padėti smulkius klausimus išspręsti be atskiro susitikimo.
  • Reguliarūs kontaktai siejami su pasitikėjimu, bendruomeniškumu ir didesniu psichologiniu saugumu.
  • Bendros erdvės vertingos tik tada, kai biure taip pat išsaugomos vietos tyliam, individualiam darbui.
  • Cituojamas tyrimas atskleidžia darbuotojų pasirinkimus, tačiau nepateikia konkretaus neformalių pokalbių sukelto produktyvumo pokyčio.

16 tūkst. darbuotojų tyrimas išryškino bendrų erdvių vertę

Darbo aplinkos konsultacijų bendrovės „Gensler“ 2025 metais atliktame tarptautiniame tyrime dalyvavo daugiau kaip 16 tūkst. darbuotojų iš 15 šalių. Jo rezultatai parodė, kad bendros erdvės ir galimybės neformaliai bendrauti yra tarp svarbiausių veiksnių, skatinančių žmones rinktis darbą biure.

Tai padeda paaiškinti, kodėl fizinė darbo vieta vertinama ne vien pagal stalo, kėdės ar posėdžių kambario kokybę. Biure galima sutikti kolegą be išankstinio kvietimo ir per kelias minutes gauti informaciją, kuri dirbant nuotoliniu būdu galėtų keliauti per kelis laiškus ar suplanuotą vaizdo pokalbį.

Vis dėlto šio rezultato nereikėtų laikyti tiesioginiu įrodymu, kad kiekviena neformalaus bendravimo minutė didina našumą. Pateiktame šaltinyje nenurodyta, kokia tyrimo dalis teko Lietuvos darbuotojams, kaip skyrėsi profesijų atsakymai ar kokio dydžio produktyvumo pokytis buvo išmatuotas. Tyrimas pirmiausia parodo darbuotojų pasirinkimus ir bendrų erdvių reikšmę jų darbo patirčiai.

Kelių minučių pokalbis sutrumpina informacijos kelią

Verslo psichologė Natalija Norvilė spontaniškus susitikimus skiria nuo oficialių pasitarimų, kuriuose laikomasi nustatytos darbotvarkės. Jos teigimu, neformaliomis aplinkybėmis darbuotojai gali lengvai apsikeisti informacija ir nedideles problemas išspręsti per kelias minutes, išvengdami papildomos biurokratijos ar ilgo susirašinėjimo.

Lietuvos biuruose eilė prie kavos aparato gali būti naudinga

Nauda neapsiriboja greitesniu atsakymu į konkretų klausimą. Reguliarūs trumpi kontaktai leidžia kolegoms pažinti vieniems kitus kaip žmones, o tai stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir bendruomeniškumo jausmą. Pasak N. Norvilės, tokioje aplinkoje darbuotojai drąsiau prašo pagalbos, dalijasi dar tik formuojamomis idėjomis ir lengviau bendradarbiauja atlikdami kasdienes užduotis.

Čia reikšmingas psichologinis saugumas – darbuotojo jausmas, kad jis gali kelti klausimą, pripažinti neaiškumą ar pasiūlyti nebaigtą mintį nebijodamas neigiamos reakcijos. Šaltinyje šis poveikis neišreikštas konkrečiais našumo rodikliais, tačiau pateikiamas veikimo mechanizmas: dažnesnis neformalus kontaktas augina pasitikėjimą, o pasitikėjimas palengvina informacijos mainus.

Valstybės biuruose projektuojamos skirtingos darbo zonos

Turto bankas, modernizuodamas valstybės administracinius pastatus, siekia sudaryti sąlygas natūraliam bendradarbiavimui. Projektuojant patalpas numatomos zonos susikaupimui, komandiniam darbui, susitikimams ir neformaliam bendravimui. Taip pripažįstama, kad skirtingoms užduotims netinka viena universali biuro aplinka.

Turto banko Projektų ir priežiūros departamento vadovė Gerda Krasauskė pabrėžia, kad administracinių pastatų modernizavimas apima daugiau nei išlaikymo sąnaudų ar energijos vartojimo mažinimą. Darbo aplinka taip pat turi padėti žmonėms atlikti individualias užduotis, bendradarbiauti ir keistis idėjomis.

Bendrovė centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kvadratinių metrų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto. Ji atnaujina esamus objektus, investuoja į naujų pastatų statybą, jų tvarumą, atsinaujinančią energiją ir mažesnes anglies dioksido emisijas. Todėl bendrų zonų projektavimo principai gali būti pritaikomi platesniame valstybės administracinių pastatų portfelyje.

Lietuvos biuruose eilė prie kavos aparato gali būti naudinga

Kaip atskirti naudingą bendravimą nuo papildomo triukšmo

Neformaliam kontaktui palanki erdvė nereiškia, kad visas biuras turi tapti viena triukšminga susitikimų zona. Turto banko aprašytame modelyje numatoma pusiausvyra: vienoms užduotims reikia tylos, kitoms – greito pokalbio su kolega arba bendro darbo vietos.

Praktinė vertė atsiranda tada, kai darbuotojas gali pasirinkti užduočiai tinkamą aplinką. Susikaupimo zona saugo nuo pertraukimų, o virtuvėlė, kavos vieta ar kita bendra erdvė sukuria progą neplanuotai sutikti kolegas. Toks išdėstymas bendravimo nepriverčia, tačiau pašalina dalį fizinių kliūčių jam atsirasti.

Vertinant biuro sprendimus svarbu stebėti ne vien bendrų zonų užimtumą, bet ir tai, ar darbuotojai gali rasti vietą susikaupti, greitai pasiekti reikiamus kolegas ir spręsti klausimus be nereikalingų susitikimų. Šaltinis nepateikia vienos formulės, kiek bendrų erdvių reikia: jų poreikis priklauso nuo individualaus darbo, komandinių užduočių ir susitikimų santykio konkrečioje įstaigoje.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Paynex redakcija

Paynex redakcija

Paynex redakcija atsako už Paynex publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų