Šiandieninėje ekonomikoje infliacija yra didelė problema žmonėms, turintiems santaupų ir investicijų, nes ji mažina jų pinigų perkamąją galią. Norint taupyti ir investuoti išmintingai, šis vadovas padės suprasti infliaciją ir jos reikšmę finansiniam planavimui.
Kas yra infliacija?
Infliacija – tai kainų kilimas laikui bėgant. Ji vyksta nuolat – daiktai paprastai tampa brangesni nei buvo prieš kelerius metus.
Norint tai pamatyti, pagalvokite, ką už 1 € galėjote nusipirkti per pastaruosius dešimtmečius.
Palyginkime tai su duonos kepalais:
- 1970 m.: 1 € = 10 duonos kepalų
- 1980 m.: 1 € = 3 duonos kepalai
- 1990 m.: 1 € = 2 duonos kepalai
- 2020 m.: 1 € = 1 duonos kepalas
Taigi, šiandien už 1 € galite nusipirkti daug mažiau nei 1970-aisiais, o po dar dešimtmečio už tą pačią sumą galėsite nusipirkti dar mažiau. 2024 m. vidutinė duonos kepalo kaina yra apie 1,40 €, taigi už 1 € galima nusipirkti tik 0,7 kepalo. Tai ir yra infliacija – pinigų perkamąji galia mažėja.
Vartotojų kainų indeksas (CPI) ir mažmeninių kainų indeksas (RPI)
Jungtinėje Karalystėje dažniausiai naudojami infliacijos rodikliai yra:
- Vartotojų kainų indeksas (CPI)
- CPI su būsto kainomis (CPIH)
- Mažmeninių kainų indeksas (RPI)
Kiekvienas iš jų skaičiuojamas šiek tiek skirtingai, nors RPI paprastai būna aukštesnis.
Nors nereikia išmanyti jų skaičiavimo metodikos, svarbu žinoti dabartinį infliacijos lygį, nes skirtingi rodikliai taikomi skirtingais atvejais:
- RPI dažnai siejamas su galutinėmis pensijų išmokomis, automobilių mokesčiais ir studijų paskolų palūkanomis.
- CPI dažniausiai naudoja vyriausybė apskaičiuodama valstybinę pensiją ir tokias išmokas kaip „Universal Credit“ (Lietuvoje atitiktų socialinės pašalpos).
Aukšta ir žema infliacija
Jei girdite, kad infliacija aukšta, tai reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą šiemet galite nusipirkti mažiau nei pernai – ir perkamoji galia mažėja greičiau nei įprastai.
Infliacija išreiškiama procentais:
- Jei infliacija yra 1%, pinigų perkamoji galia sumažės 1% po metų.
- Jei infliacija yra 5%, perkamoji galia sumažės 5% po metų.
Ką infliacija reiškia jums?
Svarbu žinoti infliacijos lygį, kai galvojate apie santaupas ir investicijas, nes tai lemia, ar realiai gaunate pelno po infliacijos.
Pavyzdžiui:
Jeigu turite 100 € ir laikote juos banko sąskaitoje, kuri moka 1% metinių palūkanų, po metų turėsite 101 €. Tačiau jeigu infliacija siekia 5%, tas pats daiktas, kuris šiandien kainuoja 100 €, po metų kainuos 105 €. Su 101 € jo jau nebegalėsite įsigyti – jūsų pinigų realioji vertė sumažėjo.
Norint išsaugoti ar padidinti pinigų vertę, investicijos ar sąskaitos turi duoti didesnę grąžą nei infliacija.
Ar galima „nugalėti“ infliaciją?
Bendroji taisyklė:
- Trumpalaikiams tikslams (kai planuojate pinigus išleisti per artimiausius 5 metus), verta naudotis taupomąja sąskaita ir labai nesijaudinti dėl infliacijos.
- Ilgalaikiams tikslams būtina atsižvelgti į infliaciją ir ieškoti galimybių investuoti taip, kad grąža ją viršytų.
Žinoma, kuo didesnės norimos pajamos – tuo dažniau tenka prisiimti didesnę riziką. Jei jums svarbiausia – saugumas, galbūt geriau rinktis kuklesnes palūkanas, bet nuosekliai taupyti, reguliariai papildant sąskaitą.
Norint nuspręsti, koks variantas tinkamiausias, pirmiausia reikia apibrėžti savo taupymo tikslus.
Kaip nusistatyti taupymo tikslus?
Taupymo tikslai – tai dalykai, kuriuos norite įgyvendinti ateityje: naujo automobilio pirkimas, būsto remontas, pensijos kaupimas ar kelionė.
Kai aiškiai įsivardijate tikslus, lengviau pasirinkti tinkamą taupymo ar investavimo būdą:
- Trumpalaikiams – taupomoji sąskaita
- Ilgalaikiams – investicijos (pvz., ETF, investiciniai fondai, akcijos)
Kaip apsisaugoti nuo infliacijos?
Kai kurios taupomosios sąskaitos yra indeksuotos – jos seka infliacijos lygį ir moka atitinkamas palūkanas. Tačiau jos dažnai neturi aukštų bazinių palūkanų ir gali neapsaugoti nuo realios vertės mažėjimo.
Šios sąskaitos tampa brangesnės, kai rinkos prognozuoja infliacijos augimą, todėl jų bendra grąža gali būti žemesnė nei infliacija.
Nėra garantuoto būdo visiškai apsisaugoti nuo infliacijos.
Tačiau galima laikytis bendros taisyklės: grynieji ilgalaikėje perspektyvoje praranda vertę, nes jų palūkanos paprastai neatsveria infliacijos.
Taupomosios sąskaitos vis dar svarbios, ypač jei pinigų prireiks artimiausiu metu (per 1–2 metus).
Bet jei planuojate taupyti ilgiau nei 5 metus – verta apsvarstyti investavimą.