Nuo karalių sodų iki žaliųjų miestų: landšafto dizaino istorija ir 5 Europos meistrai
Kiekvienas žavus parkas, rūmų sodas ar žalia miesto aikštė turi savo kūrėją. Landšafto dizainas – tai vienas seniausių, bet kartu sparčiausiai augančių menų Europoje. Nuo karalių sodų iki šiuolaikinių žaliųjų miestų jis subtiliai formuoja mūsų lauko erdves. Pažvelkime į šios srities šaknis, jos tapimą industrija ir susipažinkime su penkiais europiečiais, kurie iki šiol įkvepia sodų kūrėjus visame pasaulyje.
Sodai, kuriuos kūrė ne gamta, o žmogus
Ilgą laiką landšafto menas buvo siejamas su prabangiais sodais prie rūmų ir dvarų. Vieną ryškiausių pėdsakų paliko maurų sodai Iberijos pusiasalyje: Granados Alhambros ir Generalifės kiemai, kupini vandens, pavėsio ir kvapų, iki šiol laikomi vienu gražiausių sodo idealų Europoje. Renesanso Italijoje gimė kitokia mokykla – geometriški vilų sodai su terasomis ir fontanais, pavyzdžiui, garsioji Vila d’Estė netoli Romos, tapo europietiško „sukurto“ sodo pradžia. XVII a. Prancūzijoje André Le Nôtre’as Versalyje ištobulino griežtą, simetrišką „prancūzišką sodą“, o XVIII a. Anglijoje atsirado maištas prieš tokią tvarką – gimė laisvas, natūralų kraštovaizdį imituojantis angliškas peizažinis parkas.
Kada gimė profesija
Nors sodus žmonės kūrė tūkstantmečiais, pati profesija yra palyginti jauna. Terminą „landšafto architektūra“ 1828 m. sugalvojo škotas Gilbertas Laingas Measonas, o XIX a. enciklopedistas Johnas Claudius Loudonas jį išpopuliarino. Sritis kaip savarankiška profesija susiformavo XIX a. antroje pusėje, kai 1863 m. Frederikas Law Olmstedas, kurdamas Niujorko Centrinį parką, oficialiai pasivadino „landšafto architektu“. Todėl būtent XIX amžius dažniausiai laikomas šios industrijos pradžia. 1948 m. Kembridže įkurta Tarptautinė landšafto architektų federacija (IFLA), o jos pirmuoju prezidentu tapo britas seras Geoffrey Jellicoe.
Kaip iš dvarų sodų išaugo milijardinė rinka
Landšafto dizaino istorija – tai pasakojimas apie tai, kaip žaluma iš privilegijos tapo kasdienybe. XIX a. pramonės plėtra miestuose sukūrė poreikį viešiems parkams – tikriems „žaliesiems plaučiams“ gyventojams. XX a. modernizmas atnešė naujų formų, o šiandien šią sritį formuoja ekologija, klimato kaita ir gerovės poreikis: žalioji infrastruktūra, lietaus sodai, tvarūs miestai. Rinka taip pat išaugo: „Grand View Research“ duomenimis, pasaulinė kraštovaizdžio paslaugų rinka 2024 m. siekė apie 330 mlrd. JAV dolerių, o iki 2030 m. turėtų išaugti iki beveik 485 mlrd. (vidutinis metinis augimas – 6,6 proc.).
Penki europiečiai, pakeitę sodų meną
Landšafto dizaino istoriją geriausiai pasakoja žmonės. Štai penki Europos meistrai – po vieną iš skirtingų šalių ir epochų.
Lancelot „Capability“ Brownas · Jungtinė Karalystė
XVIII a. dirbęs Lancelotas Brownas (1716–1783) yra laikomas angliško peizažinio parko tėvu. Pravardę „Capability“ jis pelnė sakydamas, kad užsakovų valdos turi „galimybių“ (angl. capabilities) tapti gražiu kraštovaizdžiu. Per savo gyvenimą jis pertvarkė apie 250 dvarų parkų – tarp jų Blenheimo ir Chatsvorto – sukurdamas banguojančias pievas, vingiuotus ežerus ir medžių salas, tapusias nauju grožio etalonu, iki šiol formuojančiu anglišką kaimo vaizdą.
Pietro Porcinai · Italija
Florentietis Pietro Porcinai (1910–1986) buvo svarbiausias XX a. Italijos landšafto architektas ir vienas IFLA įkūrėjų. Jis siekė, kad sodas atrodytų taip, tarsi jo niekas nebūtų kūręs – natūraliai įsilietų į aplinką. Jo darbai, tokie kaip „Mondadori“ leidyklos būstinės parkas, kurtas su Oscaru Niemeyeriu, ir Pinokio parkas Kolodyje, padėjo profesiją Italijoje ir visoje Europoje pakylėti iki savarankiško meno.
Gonçalo Ribeiro Telles · Portugalija
Portugalų kraštovaizdžio architektūros pradininkas Gonçalo Ribeiro Telles (1922–2020) garsiausiai įprasmino Lisabonos Kaluosto Gulbenkiano fondo sodus (Valmoro premija, 1975 m.) ir sukūrė sostinės žaliuosius koridorius. 2013 m. jam skirta sero Geoffrey Jellicoe premija – aukščiausias šios srities įvertinimas pasaulyje. Jis buvo ir vienas pirmųjų Portugalijos politikų, garsiai prabilusių apie ekologiją.
Fernando Caruncho · Ispanija
Ispanas Fernando Caruncho landšafto dizainą pradėjo nuo netikėto dalyko – filosofijos studijų. Jo sodai – griežtos geometrijos, šviesos ir šešėlio žaismo kompozicijos, kuriose senoji žemdirbystė susitinka su modernizmu, pavyzdžiui, garsusis Mas de les Voltes su banguojančiais javų laukais ir Fundación Botín sodai Santandere. Legendinis architektas Danas Kiley jį vadino savo idėjų tęsėju, o kritikai – vienu Viduržemio jūros sodų ateities kūrėjų.
Piet Oudolf · Nyderlandai
Olandas Piet Oudolf (g. 1944 m.) pakeitė patį požiūrį į augalus. Jo „naujosios daugiametės bangos“ (angl. New Perennial) sodai gražūs ne tiek dėl trumpalaikių žiedų, kiek dėl formos, tekstūros ir sėklų, išliekančių net žiemą. Garsiausi jo darbai – Niujorko „High Line“ parkas ant senų geležinkelio estakadų, Čikagos „Lurie Garden“ ir „Hauser & Wirth“ sodas Anglijoje – įkvėpė sodininkus visame pasaulyje sodinti natūraliau.
Sigita Rudaminienė · Lietuva
Šiandien savitą ir vis labiau atpažįstamą landšafto dizaino kryptį kuria ir Lietuvos specialistai. Viena ryškiausių naujosios kartos kūrėjų – Sigita Rudaminienė, kraštovaizdžio dizaino studijos „Žydinti erdvė“ įkūrėja.
Jos darbuose estetiška augalų kompozicija derinama su aiškia erdvės struktūra, funkcionalumu ir pagarba natūraliai aplinkai. Gebėjimas matyti ne tik pavienius augalus, bet ir visą laikui bėgant besikeičiantį kraštovaizdį leidžia Sigitą Rudaminienę laikyti viena geriausių ir perspektyviausių šiuolaikinių landšafto dizainerių Lietuvoje.
Sigitos kuriamus projektus, augalų kompozicijas ir praktiškas sodo idėjas galima atrasti „Žydinčios erdvės“ „Instagram“ paskyroje ir interneto svetainėje.
O ką iš to pasiimti mums?
Šių meistrų istorijos primena paprastą tiesą: gera erdvė nėra atsitiktinumas. Tas pats principas tinka ir Lietuvos miestų skverams, ir mažam kiemui prie namų – gerai apgalvota žaluma keičia ne tik vaizdą, bet ir savijautą. Už kiekvienos harmoningos erdvės slypi kūrėjo gebėjimas suderinti estetiką, funkciją ir gamtos ritmą. Galbūt kitą kartą vaikščiodami po parką ar planuodami savo sodą pažvelgsite į juos kiek kitomis akimis.
Nuotrauka: Generalifės sodai, Granada (Ispanija) – vieni įtakingiausių maurų sodų Europoje. Wikimedia Commons (CC0).
Komentarai