Obligacija yra fiksuoto pajamingumo finansinis instrumentas ir investicinė priemonė, kurioje asmenys skolina pinigus vyriausybei arba įmonei tam tikru palūkanų dydžiu nustatytam laikotarpiui. Emitentas įsipareigoja grąžinti pradinę obligacijos vertę (vadinamą nominalia verte) kartu su palūkanomis obligacijos savininkui.
Įmonės, savivaldybės, valstijos ir nacionalinės vyriausybės naudoja obligacijas finansuoti įvairius projektus ir savo veiklą. Obligacijų savininkai yra skolos turėtojai arba kreditoriai, o obligacijos sutartyje nurodomas galutinis terminas, kada obligacijos pagrindinė suma turi būti grąžinta, taip pat palūkanų mokėjimo sąlygos – jos gali būti fiksuotos arba kintamos.
Svarbiausios mintys apie obligacijas
- Obligacijos vadinamos fiksuoto pajamingumo priemonėmis, nes tradiciškai jos moka fiksuotą palūkanų normą arba kuponą savo turėtojams.
- Obligacijų kainos ir palūkanų normos yra inversiškai susijusios: kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos krenta, ir atvirkščiai.
- Obligacijos turi išpirkimo datas, kuriomis pagrindinė suma turi būti grąžinta visa, kitaip gali kilti nevykdymo rizika.
Kaip veikia obligacijos?
Obligacijos yra skolos instrumentai, atspindintys paskolas, kurias investuotojai suteikia obligacijų leidėjui. Jos leidžia individualiems investuotojams tapti skolintojais. Vyriausybės ir korporacijos dažnai naudoja obligacijas, norėdamos pasiskolinti lėšų keliams, mokykloms, užtvankoms ar kitai infrastruktūrai finansuoti.
Įmonės dažnai skolinosi tam, kad plėstų verslą, įsigytų turtą ir įrangą, vykdytų pelningus projektus, finansuotų mokslinius tyrimus ir plėtrą arba samdytų darbuotojus.
Obligacijos yra fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai ir viena iš pagrindinių turto klasių individualiems investuotojams šalia akcijų ir pinigų ekvivalentų. Skolininkas išleidžia obligaciją, kurioje nurodomos paskolos sąlygos, palūkanų mokėjimai ir išpirkimo data, kuomet turi būti grąžinta pagrindinė suma. Palūkanų mokėjimai yra investuotojo uždarbis už tai, kad jis paskolino pinigus.
Palūkanų norma, pagal kurią mokamos palūkanos, vadinama kupono norma.
Obligacijos kaina ir nominali vertė
Daugumos obligacijų pradinė kaina dažniausiai nustatoma nominali arba par vertė, pavyzdžiui, 1 000 USD vienai obligacijai. Tačiau rinkos kaina gali skirtis ir priklauso nuo emitento kredito kokybės, likusio termino iki obligacijos išpirkimo ir kupono normos, palyginti su bendru palūkanų normų lygiu rinkoje.
Nominali vertė yra suma, kurią obligacijos savininkui sumoka išpirkus obligaciją.
Svarbi informacija
Rinkose galima parduoti obligacijas kitiems investuotojams arba pirkti obligacijas iš kitų investuotojų – tai vyksta net ir po to, kai originalus emitentas jau surinko lėšas. Todėl investuotojas nebūtinai turi laikyti obligaciją iki jos išpirkimo datos.
Pagrindinės obligacijos savybės
- Nominali (par) vertė: tai obligacijos vertė išpirkimo metu ir suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos.
- Kupono norma: procentinė dalis, kurią emitentas moka nuo nominalios vertės kaip palūkanas.
- Kupono mokėjimo datos: dienos, kuriomis vykdomi palūkanų mokėjimai.
- Išpirkimo data: diena, kai emitentas privalo grąžinti obligacijos nominalią vertę.
- Išleidimo kaina: kaina, už kurią emitentas iš pradžių parduoda obligacijas. Dažniausiai ši kaina atitinka nominalią vertę.
Obligacijų kategorijos
Obligacijos rinkoje skirstomos į keturias pagrindines kategorijas, bet kai kur galite matyti ir užsienio obligacijas, kurias išleidžia pasaulinės įmonės ar vyriausybės.
- Įmonių obligacijos: įmonės jas išleidžia vietoje banko paskolų, nes obligacijų rinka dažnai siūlo palankesnes sąlygas ir mažesnes palūkanas.
- Savivaldybių obligacijos: jas leidžia valstijos arba savivaldybės. Kai kurios suteikia investuotojams mokesčių lengvatas.
- Valstybės obligacijos: JAV iždo obligacijos su terminu iki vienerių metų vadinamos „skolos vekseliais“, su terminu nuo 1 iki 10 metų – „notomis“, o ilgesnio termino – „obligacijomis“. Visos šios vadinamos „trezoriumi“.
- Agentūrų obligacijos: jas išleidžia vyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, Fannie Mae arba Freddie Mac.
Obligacijų kainos ir palūkanų normos
Obligacijų kainos kinta kasdien pagal paklausą ir pasiūlą. Jei investuotojas laiko obligaciją iki jos išpirkimo, jis gaus atgal pradinę sumą kartu su palūkanomis. Tačiau obligacijų savininkas gali parduoti obligaciją rinkoje, kur jos kaina gali kisti. Obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingai: kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos krenta, kad jų grąža atitiktų naują palūkanų lygį, ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, jei obligacija su nominalia verte 1 000 USD ir 10 % kuponu moka 100 USD per metus, o rinkos palūkanų norma taip pat yra 10 %, investuotojui nesvarbu, ar pirkti įmonės, ar valstybės obligaciją. Tačiau jei palūkanų normos nukrenta iki 5 %, investuotojas už valstybinę obligaciją gaus tik 50 USD, o už įmonės obligaciją vis dar 100 USD. Tokiu atveju obligacija su 10 % kuponu taps vertingesnė, ir jos kaina kils, kol pajamingumas bus apie 5 %, pavyzdžiui, kaina pakils iki 2 000 USD. Priešingai, jei palūkanų normos išaugs iki 15 %, obligacija, mokanti tik 100 USD, taps nepatraukli ir jos kaina kris, kol pajamingumas atitiks rinkos lygį, pavyzdžiui, sumažės iki apie 666,67 USD.
Pajamingumas iki išpirkimo (Yield-to-Maturity, YTM
Pajamingumas iki išpirkimo yra bendra investicijos grąža, jei obligacija laikoma iki galutinės išpirkimo datos, o visi mokėjimai atliekami pagal grafiką. Tai ilgalaikis metinis pajamingumo rodiklis, leidžiantis palyginti skirtingų obligacijų patrauklumą. YTM apskaičiuojamas kaip vidinė grąža, kurią gautų investuotojas, laikydamas obligaciją iki pabaigos.
Obligacijų trukmė (Duration)
Trukmė yra obligacijos kainos jautrumas palūkanų normų pokyčiams: ji rodo, kiek obligacijos kaina pasikeis, jei palūkanų normos pasikeis 1 %. Ilgesnės trukmės ir mažesnio kupono obligacijos yra jautresnės palūkanų normų svyravimams.
Kaip investuoti į obligacijas?
Dauguma investuotojų perka obligacijas per internetinius brokerius, panašiai kaip akcijas. Valstybinės obligacijos dažnai parduodamos tiesiogiai per iždo svetaines (pvz., JAV – TreasuryDirect). Taip pat galima investuoti į obligacijas per fondus ar ETF, kurie kaupia obligacijų portfelius.
Obligacijų tipai ir variacijos
- Nulinio kupono obligacijos: nemoka periodinių palūkanų, išleidžiamos su nuolaida, o investuotojas gauna grąžą, kai išperkama visa nominali vertė.
- Konvertuojamosios obligacijos: suteikia galimybę investuotojui konvertuoti skolą į akcijas tam tikromis sąlygomis.
- Išperkamosios (callable) obligacijos: emitentas gali išpirkti obligaciją anksčiau termino, todėl investuotojui kyla papildoma rizika.
- Parduodamosios (puttable) obligacijos: investuotojas gali parduoti obligaciją emitentui prieš terminą, taip sumažindamas riziką.
Kas lemia obligacijos kupono normą?
Pagrindiniai veiksniai yra emitento kredito kokybė ir terminas iki obligacijos išpirkimo. Rizikingesni emitentai turi mokėti didesnes palūkanas, kad kompensuotų investuotojų riziką. Ilgesnis terminas taip pat lemia didesnį kuponą, nes ilgiau laikant obligaciją kyla didesnė palūkanų ir infliacijos rizika.
Kaip vertinamos obligacijos?
Obligacijų ir jų emitentų kredito reitingus suteikia agentūros, tokios kaip Standard & Poor’s, Moody’s ir Fitch. Aukščiausios kokybės obligacijos, vadinamos investicinio lygio, yra, pavyzdžiui, JAV vyriausybės ir stabilios įmonės. Rizikingesnės obligacijos, vadinamos „aukšto pajamingumo“ arba „junk“ obligacijomis, turi didesnę riziką ir todėl moka didesnes palūkanas.
Apibendrinimas
Obligacijos – tai įmonių ir vyriausybių finansavimo priemonės, kurios laikomos fiksuoto pajamingumo instrumentais. Jos tradiciškai moka fiksuotas palūkanas skolintojams. Investuotojai gali pirkti įmonių obligacijas per finansų institucijas ar internetinius brokerius, o vyriausybės obligacijas – tiesiogiai per iždo svetaines.