Pensija neužtikrinti 40,6 proc.: ką atskleidžia apklausa

Pinigų redakcija 2026-10-08 08:19 3 min. skaitymo

Trumpų plaukų moteris tamsiu dryžuotu švarku stovi šalia medinio stalo tamsiame fone.

40,6 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi neužtikrinti dėl savo finansinės gerovės išėję į pensiją, o užtikrinti arba labai užtikrinti – 17,7 proc. Tokius rezultatus parodė 2026 metų gegužę „Luminor“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa. Dar 31,3 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad jaučiasi tik šiek tiek užtikrinti.

Šie skaičiai apibūdina žmonių savijautą, tačiau neparodo, kokią pensiją jie gaus ar kiek pajamų jiems trūks. Dalinis užtikrintumas taip pat nėra tas pats, kas neužtikrintumas: šių atsakymų nereikėtų sujungti į vieną nerimaujančių gyventojų grupę.

Parengė „Paynex“ redakcija pagal ELTA paskelbtą pranešimą spaudai.

Užtikrintai jaučiasi mažiau nei penktadalis

Tarp apklaustųjų 12,4 proc. dėl būsimos finansinės gerovės jaučiasi labai neužtikrinti, o 28,2 proc. – neužtikrinti. Sudėjus šias dvi grupes gaunamas 40,6 proc. rodiklis. Tai maždaug keturi iš dešimties respondentų, todėl formuluotė „beveik kas antras“ yra apytikslis, o ne tikslus apklausos rezultato nusakymas.

Savijauta dėl finansinės gerovės pensijoje	Respondentų dalis
Labai neužtikrinti	12,4 proc.
Neužtikrinti	28,2 proc.
Tik šiek tiek užtikrinti	31,3 proc.
Užtikrinti	14,5 proc.
Labai užtikrinti	3,2 proc.

Pateiktos atsakymų kategorijos sudaro 89,6 proc. Pranešime nepaaiškinta, kokius atsakymus pasirinko likę respondentai, todėl visų apklaustųjų požiūrio vien iš šios lentelės atkurti negalima.

Apklausa taip pat neįrodo, kad neužtikrintumo priežastis yra būtent kaupimo stoka ar aiškaus plano neturėjimas. Pranešime nėra ankstesnių apklausų palyginimo, tad negalima teigti, kad gyventojų nerimas padidėjo arba sumažėjo.

Pensijai nekaupia 22,8 proc. apklaustųjų

Dažniausiai respondentų nurodytas kaupimo būdas – antroji pensijų pakopa: ją pasirinko 33 proc. apklaustųjų. Trečiojoje pakopoje savo lėšomis kaupia 17,9 proc., o 3,4 proc. nurodė, kad įmokas už juos moka darbdavys.

Kiti įvardyti būdai – investicijos į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones, kurias nurodė 14,8 proc. respondentų. Terminuotuosius indėlius pasirinko 10,7 proc., kaupimą per gyvybės draudimą – 9,9 proc., taupomąją sąskaitą – 9,8 proc., grynuosius – 8,2 proc.

Pensijai nekaupiantys nurodė 22,8 proc. apklaustųjų. Kaupimo būdų procentų nereikėtų vertinti kaip atskirų, nesutampančių gyventojų grupių: pranešime pažymima, kad žmonės gali turėti vieną ar kelis kaupimo būdus.

Neužtikrintumo ir nekaupimo rodikliai atsako į skirtingus klausimus. Šaltinyje nepateikta, kiek nekaupiančių žmonių jaučiasi neužtikrinti arba kiek kaupiančiųjų savo būsimas pajamas vertina ramiai.

Namų ūkiui aktualūs trys klausimai apie būsimas pajamas

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė siūlo pradėti nuo aiškesnio savo finansinės padėties įvertinimo. Jos pateiktus žingsnius galima susieti su trimis konkrečiais klausimais: kokių pajamų reikės, kas jau sukaupta ir kiek galima reguliariai atidėti.

Pirmiausia ekspertė ragina įvertinti dabartines būtinąsias išlaidas bei būsto, sveikatos, maisto, transporto ir laisvalaikio poreikius. Toks skaičiavimas padeda įvardyti norimą gyvenimo lygį, tačiau nėra tiksli kelių dešimtmečių išlaidų ar būsimos pensijos prognozė.

Antras jos siūlomas žingsnis – peržiūrėti turimą kaupimą. Tai apima antrosios ir trečiosios pensijų pakopų informaciją, investicijas, indėlius, draudimo sutartis bei kitas santaupas. Čia svarbus skirtumas tarp žinojimo, kad kaupiama, ir žinojimo, kiek iš tiesų sukaupta.

Šį vertinimą papildo platesnis klausimas, kaip pasitraukimas iš pensijų kaupimo II pakopoje siejasi su ilgalaikiais pajamų pensijoje poreikiais.

Trečia, L. Načajienė siūlo įvertinti papildomo rezervo poreikį. Jos teigimu, 20 ar 30 eurų per mėnesį gali būti pradžia kaupimo įpročiui formuoti, o pasirinktą sumą paprasčiau atidėti gavus pajamas. Šios sumos pateikiamos kaip pradžios pavyzdys, o ne apskaičiuotas dydis, užtikrinantis pakankamas pajamas pensijoje.

Apklausą užsakė bankas, dalyvavo apie tūkstantį žmonių

„Norstat“ apklausą Lietuvoje atliko 2026 metų gegužę „Luminor“ užsakymu. Pranešime ji įvardijama kaip reprezentatyvi; apklausta apie tūkstantį 18–74 metų žmonių. Rezultatai pristatyti ELTA paskelbtame pranešime spaudai, o planavimo patarimus pateikė banko investicijų valdymo įmonės vadovė.

Šaltinyje nenurodyta statistinė paklaida, išsamus atrankos būdas ar visas klausimynas. L. Načajienė siūlo pensijos planą peržiūrėti pasikeitus pajamoms, šeimos situacijai, įsipareigojimams arba gyvenimo tikslams.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir duomenų ribos

Procentai ir planavimo patarimai pateikti pagal šaltinio tekstą, atskiriant apklausos rezultatus nuo banko atstovės rekomendacijų.

Patikros

12,4 ir 28,2 proc. atsakymų suma sudaro 40,6 proc. neužtikrintų respondentų.
31,3 proc. tik šiek tiek užtikrintų respondentų nepriskirti neužtikrintų grupei.
Nurodyta apklausos data, užsakovas, vykdytojas, apytikslis dalyvių skaičius ir amžiaus rib...
Pažymėta, kad pateiktos savijautos kategorijos sudaro 89,6 proc.

ELTA paskelbtas pranešimas spaudai Ieškoti kitų publikacijų apie apklausą