Rugsėjo 8-oji: kodėl raštingumas šiandien yra ir skaitmeninis

Paynex redakcija 2026-09-08 08:19 4 min. skaitymo

Mergaitė laiko nešiojamąjį kompiuterį klasėje Tarptautinės raštingumo dienos proga rugsėjo mėnesį.

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena, kad raštingumas šiandien reiškia daugiau nei gebėjimą perskaityti sakinį ar parašyti prašymą. Lietuvos gyventojui jis svarbus naudojantis elektronine bankininkyste, pildant prašymą viešųjų paslaugų sistemoje, vertinant naujieną ar sprendžiant, ar internete rastu patarimu galima pasitikėti.

UNESCO šią dieną kasmet mini rugsėjo 8-ąją nuo 1967 metų. Jos paskirtis – pabrėžti raštingumo reikšmę žmonėms ir visuomenėms. Per kelis dešimtmečius pasikeitė ne pati pagrindinė idėja, o aplinka, kurioje žmogui tenka skaityti, suprasti ir priimti sprendimus.

Nuo 1967 metų minima diena įgijo platesnę prasmę

Tarptautinės raštingumo dienos istorijos atskaitos taškas yra 1967-ieji. Nuo tada UNESCO kasmet rugsėjo 8 dieną atkreipia dėmesį į raštingumą kaip žmogaus ir visuomenės gyvenimui svarbų gebėjimą.

Iš pradžių raštingumo sąvoka dažniausiai buvo siejama su skaitymu ir rašymu. Tai tebėra jos pagrindas: žmogui reikia suprasti tekstą, aiškiai perteikti mintį, užpildyti dokumentą ir gebėti naudotis rašytine informacija.

Tačiau kasdienės užduotys persikėlė ir į skaitmeninę erdvę. Instrukcija dabar gali būti pateikta interneto svetainėje, sąskaita – mobiliojoje programėlėje, o svarbus institucijos pranešimas – elektroniniu paštu. Todėl vien perskaityti tekstą nebepakanka: reikia suprasti jo paskirtį, patikrinti siuntėją ir įvertinti, kokių veiksmų prašoma.

Trumpa datos raida:

1967 m. pradėta kasmet minėti Tarptautinę raštingumo dieną.
Rugsėjo 8-oji tapo proga aptarti raštingumo reikšmę žmonėms ir bendruomenėms.
Plintant internetui, raštingumo samprata papildyta informaciniais, medijų ir skaitmeniniais gebėjimais.
Šiandien ši tema apima ir saugų elgesį su duomenimis, paskyromis bei elektroninėmis paslaugomis.

UNESCO primena raštingumo reikšmę visuomenei

UNESCO yra Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija. Minėdama Tarptautinę raštingumo dieną ji išlaiko pasaulinį dėmesį temai, kuri susijusi ne tik su mokymusi, bet ir su galimybe savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Oficialiame UNESCO dienos pristatyme pabrėžiama raštingumo svarba žmonėms ir visuomenėms. Šis požiūris leidžia raštingumą vertinti ne kaip vieną mokykloje išmoktą įgūdį, bet kaip gebėjimų visumą, kurią tenka taikyti ir atnaujinti visą gyvenimą.

Svarbu ir tai, kad technologijos nepanaikino tradicinio raštingumo. Priešingai, skaitmeninėje aplinkoje teksto supratimas dažnai tampa pirmuoju saugumo filtru. Neatidžiai perskaitytas mokėjimo patvirtinimas, klaidingai suprasta institucijos instrukcija ar nepastebėta svetainės adreso detalė gali turėti praktinių pasekmių.

Keturi raštingumo lygmenys nėra tas pats

Kasdienėje kalboje skirtingi raštingumo gebėjimai neretai suplakami į vieną sąvoką. Juos atskyrus lengviau suprasti, kokių įgūdžių reikia konkrečioje situacijoje.

Tradicinis ir informacinis raštingumas

Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jis reikalingas nagrinėjant sutartį, gydymo įstaigos atmintinę, naudojimo instrukciją ar savivaldybės pranešimą.

Informacinis raštingumas – gebėjimas nustatyti, kokios informacijos reikia, ją rasti, palyginti ir tinkamai panaudoti. Pavyzdžiui, ieškant valstybės teikiamos paslaugos svarbu atskirti oficialų institucijos puslapį nuo komercinio tarpininko ar pasenusio paaiškinimo.

Informacinis raštingumas taip pat reiškia supratimą, kad pirmasis paieškos rezultatas nebūtinai yra tiksliausias. Reikia tikrinti publikavimo datą, autorių, pirminį šaltinį ir tai, ar informacija dar galioja.

Medijų ir skaitmeninis raštingumas

Medijų raštingumas padeda suprasti, kas ir kokiu tikslu sukūrė žinutę. Skaitant naujieną, žiūrint vaizdo įrašą ar įrašą socialiniame tinkle verta atskirti faktą nuo nuomonės, reklamą nuo redakcinio turinio ir tikrą antraštę nuo emocijas kurstančio teiginio.

Skaitmeninis raštingumas apima gebėjimą naudotis įrenginiais, programomis ir interneto paslaugomis saugiai bei sąmoningai. Tai ne vien techninis mokėjimas paspausti reikiamą mygtuką. Svarbu valdyti paskyrų apsaugą, suprasti leidimus, saugoti asmens duomenis ir atpažinti apgaulingus veiksmų raginimus.

Šie keturi lygmenys papildo vienas kitą. Žmogus gali puikiai skaityti, tačiau suklysti vertindamas nepatikimą svetainę. Jis taip pat gali mokėti naudotis programėle, bet nesuprasti, kodėl neturėtų atskleisti prisijungimo duomenų žinutę atsiuntusiam asmeniui.

Kur raštingumas praverčia Lietuvos gyventojui

Viešųjų paslaugų instrukcijose dažnai vartojamos administracinės arba teisinės sąvokos. Raštingumas čia reiškia gebėjimą suprasti, kam skirta paslauga, kokių dokumentų reikia, iki kada būtina pateikti prašymą ir kokiame oficialiame puslapyje tai daroma.

Elektroninėje bankininkystėje reikia ne tik perskaityti mokėjimo informaciją, bet ir patikrinti gavėją, sumą bei operacijos paskirtį. Jei žinutėje prašoma skubiai atnaujinti duomenis ar prisijungti per pateiktą nuorodą, skaitmeninis raštingumas padeda sustoti ir banko svetainę ar programėlę atverti savarankiškai.

Susidūrus su klaidinančia informacija svarbus medijų raštingumas. Emocingas tonas, anoniminis autorius ar nepateiktas pirminis dokumentas dar savaime neįrodo, kad žinia klaidinga, tačiau tai yra ženklai, skatinantys ieškoti papildomo patvirtinimo.

Internete rastą informaciją galima tikrinti keliais paprastais veiksmais:

įvertinti, kas paskelbė informaciją ir ar nurodytas autorius;
patikrinti publikavimo arba atnaujinimo datą;
surasti pirminį dokumentą, tyrimą ar institucijos pranešimą;
palyginti teiginį su bent vienu nepriklausomu patikimu šaltiniu;
prieš įvedant duomenis patikrinti svetainės adresą ir ryšio saugumą.

Raštingumas keičiasi kartu su informacine aplinka

Rugsėjo 8-oji nėra tik istorinio kalendoriaus įrašas. Ji suteikia progą įvertinti, ar žmogus gali ne tik perskaityti informaciją, bet ir suprasti jos kontekstą, patikrinti kilmę bei saugiai veikti pagal pateiktas instrukcijas.

Dirbtinio intelekto kuriami tekstai, vaizdai ir garsas šį poreikį dar labiau išryškina. Sklandžiai parašytas atsakymas gali būti netikslus, o įtikinamai atrodantis vaizdas – pakeistas ar sukurtas. Todėl naudinga ieškoti pirminio šaltinio, tikrinti datą ir nevertinti pateikties profesionalumo kaip patikimumo įrodymo.

Tradicinis skaitymas ir rašymas išlieka visų kitų raštingumo formų pagrindu. Informacinis raštingumas padeda surasti ir įvertinti žinias, medijų raštingumas – suprasti žinutės kūrėją bei tikslą, o skaitmeninis – saugiai atlikti veiksmus technologinėje aplinkoje.

Šaltinis: UNESCO Tarptautinės raštingumo dienos pristatymas.

Parengė „Paynex“ redakcija.

Šaltinis: UNESCO

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kontekstas

Datos istorija ir UNESCO vaidmuo pateikti remiantis oficialiu organizacijos Tarptautinės raštingumo dienos pristatymu.

Patikros