Savaitgalio kelionės kaina: kaip skaičiuoti degalus

Degalinė tamsiu paros metu su šviečiančiomis šviesomis ir automobiliais prie kuro kolonėlių.

Savaitgalio kelionės biudžetą lemia ne vien degalinės švieslentėje matoma litro kaina. Reikia žinoti maršruto ilgį, realias konkretaus automobilio sąnaudas ir naujausią oficialų Lietuvos kainų rodmenį. Europos Komisijos savaitinis naftos biuletenis yra tinkamas benzino bei dyzelino kainų palyginimo šaltinis, tačiau pateiktoje šaltinio informacijoje nėra konkrečios naujausio biuletenio datos ir Lietuvos kainų. Todėl jos čia nepakeičiamos spėjimu ar vienos degalinės reklamine kaina.

Oficiali kaina turi būti susieta su biuletenio data

Europos Komisijos „Weekly Oil Bulletin“ skelbia ES valstybių vartotojų mokamų naftos produktų kainų informaciją. Skaičiuojant kelionės biudžetą reikėtų atsiversti naujausią biuletenį ir pasižymėti du Lietuvos rodmenis: benzino litro kainą bei dyzelino litro kainą.

Kartu būtina užrašyti biuletenio datą. Be jos skaičius greitai praranda kontekstą, nes savaitinis rodmuo nėra nekintanti visų Lietuvos degalinių kaina. Jis taip pat neparodo, kiek tą pačią dieną kainuos degalai konkrečioje vietovėje, prie magistralės ar su lojalumo nuolaida.

Patikimam palyginimui reikia:

  • vienos ir tos pačios savaitės benzino bei dyzelino rodmenų;
  • prie abiejų kainų nurodytos biuletenio datos;
  • automobilio faktinių, o ne vien gamintojo deklaruojamų sąnaudų;
  • viso planuojamo maršruto, įskaitant grįžimą ir vietines išvykas.

Kelionės degalų kiekio ir kainos formulė

Pirmiausia apskaičiuojama, kiek litrų reikės visam maršrutui:

Kelionės degalų kiekis = atstumas kilometrais × sąnaudos litrais 100 kilometrų / 100.

Tuomet gautas kiekis dauginamas iš pasirinktos degalų rūšies oficialios litro kainos:

Kelionės degalų kaina = degalų kiekis × litro kaina.

Jeigu kelionė apima 240 kilometrų pirmyn ir 240 kilometrų atgal, skaičiuoti reikia 480 kilometrų. Dažna biudžeto klaida – įtraukti tik kelią iki paskirties vietos arba pamiršti papildomą važiavimą pačioje vietovėje.

Aiškiai pažymėtas vieno maršruto pavyzdys

Skaičiavimo pavyzdys, o ne vidutinė Lietuvos vairuotojo kelionė: šeima planuoja nuvažiuoti 320 kilometrų. Benzininis automobilis realiomis sąlygomis sunaudoja 7,0 l/100 km, o lyginamas dyzelinis automobilis – 5,5 l/100 km.

Savaitgalio kelionės kaina: kaip skaičiuoti degalus

Benzininiam automobiliui reikėtų:

320 × 7,0 / 100 = 22,4 litro.

Dyzeliniam automobiliui reikėtų:

320 × 5,5 / 100 = 17,6 litro.

Galutinė benzino suma būtų 22,4 padauginta iš naujausiame biuletenyje nurodytos Lietuvos benzino litro kainos. Dyzelino suma būtų 17,6 padauginta iš tos pačios datos Lietuvos dyzelino litro kainos.

Šis palyginimas neįrodo, kad dyzelinis automobilis visada pigesnis. Jame vertinama tik konkrečios kelionės degalų dalis, neįtraukiant automobilio įsigijimo, draudimo, techninės priežiūros, remonto, padangų ar nuvertėjimo. Skirtingų automobilių sąnaudas taip pat reikia vertinti pagal realius duomenis, o ne pagal vien degalų rūšį.

Kodėl faktinės sąnaudos gali būti didesnės

Kelionės kompiuterio ar ankstesnių užpylimų duomenys paprastai suteikia realesnį pagrindą nei laboratorinis gamintojo rodiklis. Vis dėlto net to paties automobilio sąnaudos skirtingomis savaitėmis gali keistis.

Svarbiausi veiksniai yra:

  • didesnis greitis ir dažnas greitėjimas;
  • spūstys bei ilgas darbas tuščiąja eiga;
  • per mažas padangų slėgis;
  • keleivių, bagažo ar stogo dėžės apkrova;
  • intensyviai naudojamas oro kondicionavimas;
  • variklio, stabdžių, filtrų ir kitų sistemų techninė būklė.

Prie apskaičiuotos sumos verta palikti nedidelę biudžeto atsargą, ypač jei numatomos spūstys, aplinkkeliai ar važiavimas didesniu greičiu. Tiksliausias patikrinimas po kelionės – nuvažiuotus kilometrus palyginti su faktiškai papildytu degalų kiekiu. Taip sukaupiamas individualus automobilio sąnaudų rodiklis būsimoms išvykoms.

Šaltinis: Europos Komisija

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Paynex redakcija

Paynex redakcija

Paynex redakcija atsako už Paynex publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų