Atleidimas, atsiskaitymas, nuotolinis darbas: kas keisis lapkritį

Verslo redakcija 2026-09-28 07:46 3 min. skaitymo

Tamsaus gymo vyras su šviesiu kostiumu, ryškiu kaklaraiščiu ir barzdele stovi prie lango.

Parengė „Paynex“ redakcija. Straipsnis parengtas pagal Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pateiktą informaciją.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalios Darbo kodekso pakeitimimai, susiję su atleidimu, galutiniu atsiskaitymu, individualiais susitarimais ir darbo organizavimu. Darbuotojui, kuris jau dalyvauja atleidimo procedūroje ar darbo ginče, svarbi ne vien įsigaliojimo data: kai kuriais atvejais bus taikomos ankstesnės taisyklės.

Lapkričio 1-oji ne visoms procedūroms bus nauja pradžia

Pagrindiniai Darbo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XV-1058 pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d. Tačiau iki spalio 31 d. pradėtoms įstatyme nurodytoms procedūroms ir procesams, nustatytiems išbandymo terminams bei pradėtiems darbo ginčams bus taikomos anksčiau galiojusios nuostatos.

Todėl vertinant konkretų atleidimą ar ginčą pirmiausia reikia nustatyti, kada prasidėjo atitinkama procedūra. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad lapkričio 1-oji nereiškia automatinio naujų taisyklių taikymo visoms su darbo santykiais susijusioms situacijoms.

Atleidimui darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties

Pagal keičiamą Darbo kodekso 59 straipsnį darbdavys, turintis teisę šiuo pagrindu nutraukti sutartį, nuo lapkričio 1 d. galės tai padaryti tik dėl pagrįstos priežasties. Išliks pareiga įspėti darbuotoją prieš tris darbo dienas ir išmokėti bent šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Kartu nebeliks reikalavimo, kad ši priežastis nepatektų tarp Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Darbuotojui gavus įspėjimą, verta aiškiai įvertinti, koks sutarties nutraukimo pagrindas jame nurodytas ir kokia išmoka pagal jį priklauso.

Keičiasi ir sprendimo dėl atleidimo už darbo pareigų pažeidimą terminas. Į vieną mėnesį, per kurį darbdavys turi priimti sprendimą, nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Pasak Š. Orlavičiaus, sprendžiant dėl atleidimo toliau reikės vertinti pažeidimo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus.

Numatyta ir atskira išimtis, kai sutartis nutraukiama nesant šalių valios: jei jos prieštaravimas įstatymams atsirado dėl darbuotojo kaltės, prieštaravimo negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą vietą, išeitinė išmoka nebus mokama.

Dalis galutinio atsiskaitymo galės būti išmokėta vėliau

Pasibaigus darbo santykiams, šalys galės susitarti dėl vėlesnio mokėjimo, jeigu darbuotojui priklausanti suma viršys vieno mėnesio jo vidutinį darbo užmokestį. Atidėti bus galima tik šį dydį viršijančią dalį; ji turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.

Atleidimas, atsiskaitymas, nuotolinis darbas: kas keisis lapkritį

Tai nėra automatinis atsiskaitymo atidėjimas. Darbuotojui ir darbdaviui, tariantis dėl mokėjimo, reikės aiškiai nustatyti, kokia suma atidedama ir iki kada ji bus išmokėta.

Didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams – platesni susitarimai

Daugiau galimybių individualiai tartis atsiras darbuotojams, kurių sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du paskutinio Valstybės duomenų agentūros paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Su jais tam tikrais atvejais bus galima susitarti dėl nukrypimo nuo privalomų darbo teisės taisyklių, jei išlaikoma darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra. Šiai grupei taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo terminas.

Susitarimų laisvė turės ribas: ji neapims, be kita ko, maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės bei nediskriminavimo reikalavimų. Darbdaviui siūlant tokį sutarties pakeitimą, abiem šalims aktualu patikrinti ir atlyginimo kriterijų, ir konkrečią sąlygą, dėl kurios tariamasi.

Nuotolinį darbą lems darbo organizavimo galimybės

Darbdavys ir toliau turės tenkinti papildomą garantiją turinčio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Iš šios taisyklės šalinama atskira išimtis dėl per didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų. Kolektyvinėje sutartyje dėl šios dalies gali būti susitarta kitaip.

Platesniame ES kontekste nuotolinio darbo gairės kelia klausimų dėl galimų darbuotojų sutarčių ir pasiekiamumo pokyčių Lietuvoje.

Panašiai tikslinama ir teisė prašyti pageidaujamo darbo laiko režimo: vertinant prašymą bus svarbūs darbo organizavimo bei gamybos proceso ypatumai. Darbuotojui, planuojančiam teikti tokį prašymą, pravartu žinoti, kokia kolektyvinė sutartis taikoma jo darbovietėje.

Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse taip pat galės atsirasti kitokių taisyklių dėl atostogų. Jose galės būti nustatytas dvejų metų terminas, po kurio darbuotojas prarastų teisę pasinaudoti atostogomis ar jų dalimi, jei faktiškai turėjo galimybę ilsėtis; tam tikrais atvejais galės būti numatyta piniginė kompensacija už dalį nepanaudotų atostogų. Šios galimybės savaime nepakeičia kiekvieno darbuotojo atostogų sąlygų – jas lems taikomos kolektyvinės sutarties nuostatos.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir datos

Straipsnyje pagal pateiktą VDI pranešimą atskirtos lapkričio 1 d. įsigaliosiančios taisyklės ir jame nurodytos pereinamosios nuostatos.

Patikros

Nurodyta pagrindinių pakeitimų įsigaliojimo data – 2026 m. lapkričio 1 d.
Atskirai pateikti atleidimo įspėjimo, išeitinės išmokos ir atidėto atsiskaitymo terminai.
Pažymėta, kad iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtiems įstatyme nurodytiems procesams gali būti...

BNS paskelbtas VDI pranešimas Ieškoti daugiau konteksto