Klasikinis stalo žaidimas Othello turi šūkį: „Miestelis, kad išmoktum… gyvenimas, kad įvaldytum.“ Ta pati frazė puikiai tinka investicijų pasirinkimo temai. Pagrindų supratimas neužtrunka, tačiau subtilybių įvaldymas gali užtrukti visą gyvenimą.
Čia pateikiamos kelios pagrindinės sąvokos, kurias turėtų suprasti kiekvienas investuotojas, norintis pagerinti savo investicijų pasirinkimo efektyvumą. Jei norite gilintis į šias pagrindines temas, daugumos internetinių brokerių siūloma mokomoji medžiaga būtų puikus pradžios taškas.
Pagrindinės mintys
- Įsipareigokite investavimo laikotarpiui. Leiskite savo pinigams augti ir kauptis.
- Nustatykite savo rizikos toleranciją, tada pasirinkite investicijų tipus, atitinkančius ją.
- Išmokite penkis svarbiausius akcijų pasirinkimo faktus: dividendus, P/E rodiklį, beta koeficientą, pelną vienai akcijai (EPS) ir istorines grąžas.
80/20 taisyklė
Pareto principas yra naudinga koncepcija, kurią verta turėti omenyje pradėjus užduotį, apimančią daug informacijos, pavyzdžiui, temą „kaip pasirinkti investicijas“. Daugelyje gyvenimo ir mokymosi sričių 80 % rezultatų gaunama iš 20 % pastangų. Šis principas, pavadintas ekonomisto Vilfredo Pareto vardu, dažnai vadinamas „80/20 taisykle“.
Mes vadovausimės šia taisykle ir sutelksime dėmesį į pagrindines idėjas ir rodiklius, kurie atspindi didžiąją dalį tvarių investavimo praktikų.
Žinokite savo investavimo laikotarpį
Reikia įsipareigoti laikotarpiui, per kurį savo investicijų neliesite. Protingos grąžos galima tikėtis tik turint ilgalaikį investavimo horizontą.
Kai investicijos turi ilgą laiką vertės augimui, jos labiau išlaiko vertę nepaisant rinkos svyravimų.
Trumpalaikė grąža gali būti įmanoma, bet ji yra mažai tikėtina. Kaip sako legendinis investuotojas Warren Buffett: „Negalite pagimdyti kūdikio per mėnesį, įprastai apvaisinant devynias moteris.“
Palūkanų kapitalizavimo magija
Dar viena svarbi priežastis palikti savo investicijas nejudinamas keletą metų yra kapitalizavimo poveikis.
Kalbant apie „sniego gniūžtės efektą“, turima omenyje palūkanų kapitalizavimas. Kai pradedi uždirbti pinigus nuo jau uždirbtų pinigų, patiri sudėtinių palūkanų augimą.
Dėl to žmonės, pradėję investuoti anksti, gali gerokai aplenkti vėliau pradėjusius. Jie gauna kapitalizavimo naudą per ilgesnį laikotarpį.
Pasirinkite tinkamas turto klases
Turto paskirstymas reiškia savo investicinį kapitalą padalinti į kelias investicijų rūšis, kurios sudaro tam tikrą procentą visumos. Paskirstymas į skirtingas, mažai susijusias turto klases yra efektyvus rizikos diversifikavimo būdas.
Pavyzdžiui, galite pusę pinigų investuoti į akcijas, o kitą pusę – į obligacijas. Jei norite dar didesnės diversifikacijos, galite įtraukti nekilnojamojo turto investicinius fondus (REIT), žaliavas, valiutų rinką ar tarptautines akcijas.
Norint pasirinkti tinkamą paskirstymo strategiją, reikia suprasti savo rizikos toleranciją. Jei jus jaudina laikini nuostoliai, rinkitės mažesnės rizikos investicijas, pvz., obligacijas. Jei galite toleruoti praradimus siekdami agresyvaus ilgalaikio augimo, rinkitės akcijas.
Tai nėra viskas arba nieko sprendimas. Net ir atsargiausias investuotojas turėtų įtraukti keletą „blue-chip“ akcijų arba indeksinį fondą, žinodamas, kad saugios obligacijos kompensuos nuostolius. O drąsiausias investuotojas turėtų turėti bent dalį obligacijų kaip pagalvę staigiam kainų kritimui.
Diversifikacijos nauda
Investuojant į skirtingas turto klases ne tik valdoma rizika, bet ir didinamos grąžos.
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Harry Markowitz tai vadino „vieninteliu nemokamu pietų stalviršiu finansuose“. Jūs uždirbsite daugiau, jei diversifikuosite savo portfelį.
Pavyzdžiui, investicija 100 € į S&P 500 1970 metais iki 2013 metų pabaigos būtų užaugusi iki 7 771 €. Tokia pati suma investuota į žaliavas (pvz., S&P GSCI indeksą) per tą patį laikotarpį būtų užaugusi iki 4 829 €.
Dabar įsivaizduokite, kad pasirinkote abi strategijas. Jei 50 € investuotumėte į S&P 500 ir 50 € į S&P GSCI, bendra suma per tą patį laikotarpį būtų išaugusi iki 9 457 €. Tai reiškia, kad grąža būtų 20 % didesnė nei investuojant tik į S&P 500 ir beveik dvigubai didesnė nei S&P GSCI.
Derinamas požiūris veikia geriau.
Tradicinės ir alternatyvios turto klasės
Dauguma finansų profesionalų visas investicijas skirsto į tradicines ir alternatyvias turto klases.
- Tradicinės turto klasės: akcijos, obligacijos ir grynieji pinigai. Grynieji pinigai apima banko sąskaitas, taupomąsias sąskaitas ir indėlių sertifikatus.
- Alternatyvios turto klasės: žaliavos, nekilnojamasis turtas, užsienio valiutos, meno kūriniai, kolekcijos, išvestinės finansinės priemonės, rizikos kapitalas, specialūs draudimo produktai ir privatus kapitalas.
Daugumai investuotojų tinkamiausias yra akcijų ir obligacijų derinys su grynųjų pinigų rezervu. Visa kita reikalauja specifinių žinių. Jei esate antikvarinių Kinijos porceliano ekspertas – puiku. Jei ne – geriau laikykitės pagrindų.
Akcijų ir obligacijų balansas
Jei daugumai investuotojų tikslą galima pasiekti su akcijų ir obligacijų deriniu, kyla klausimas, kiek kiekvienos klasės rinktis? Istorija padės atsakyti.
Jei siekiate didesnės grąžos ir galite toleruoti didesnę riziką, pirmenybę teikite daugiausia akcijoms. Istoriškai akcijų grąža buvo daug didesnė nei kitų turto klasių.
Jeremy Siegel knygoje „Stocks for the Long Run“ pateikia stiprią argumentaciją, kad portfelis turėtų būti sudarytas daugiausia iš akcijų.
Jo argumentas: „Per 210 metų, kuriuos analizavau, reali plačiai diversifikuoto akcijų portfelio grąža vidutiniškai siekė 6,6 % per metus.“
Rizikos vengiantis investuotojas gali nesutikti su net trumpalaikiu svyravimu ir rinktis saugesnes obligacijas, tačiau jų grąža bus mažesnė. „2012 m. pabaigoje nominalių obligacijų pajamingumas buvo apie 2 %,“ – pažymi Siegel. „Vienintelis būdas, kaip obligacijos galėtų sugeneruoti 7,8 % realią grąžą, būtų vartotojų kainų indekso kritimas beveik 6 % per metus artimiausius 30 metų. Tačiau toks defliacijos lygis istorijoje nėra buvęs ilgalaikis jokioje šalyje.“
Grynieji pinigai nėra pasirinkimas
Kad ir kokį portfelio derinį pasirinksite, būtinai pasirinkite – pinigų kaupimas nenaudinga, nes infliacija mažina jų tikrąją vertę. Pavyzdys: esant 3 % metinei infliacijai, po 30 metų 100 000 € vertės perkamoji galia sumažės iki 40 000 €.
Jūsų amžius taip pat svarbus kaip ir asmenybė. Artėjant prie pensijos, turėtumėte mažinti riziką, kad nenumatyti nuostoliai nepažeistų jūsų sąskaitos likučio svarbiausiu metu.
Kai kurie žmonės renkasi akcijų ir obligacijų santykį pagal „120 taisyklę“. Idėja paprasta: atimkite savo amžių iš 120. Gautas skaičius yra akcijų dalis portfelyje, likusi dalis – obligacijoms. Pavyzdžiui, 40 metų žmogus investuotų 80 % į akcijas ir 20 % į obligacijas. Po 10 metų šis santykis turėtų būti 70 % akcijų ir 30 % obligacijų.
Kaip pasirinkti akcijas
Kadangi matome, kad akcijos ilgalaikėje perspektyvoje suteikia didesnę grąžą nei obligacijos, pažvelkime į faktorius, kuriuos investuotojas turėtų vertinti rinkdamasis akcijas.
40 000 €
Tikroji 100 000 € perkamąja galia po 30 metų, esant 3 % infliacijai.
Laikydamiesi Pareto principo, nagrinėsime penkis svarbiausius aspektus: dividendus, P/E rodiklį, istorines grąžas, beta koeficientą ir pelną vienai akcijai (EPS).
Dividendai
Dividendai yra galingas būdas padidinti jūsų pajamas. Dividendų dažnumas ir dydis priklauso nuo įmonės sprendimų ir finansinės būklės. Dažniausiai dividendus moka stambesnės, užsitikrintos įmonės.
Dividendai yra svarbus turtėjimo variklis. Nuo 1960 m. 82 % S&P 500 indekso bendros grąžos atsirado iš reinvestuotų dividendų ir kapitalizavimo, teigia „Hartford Funds“ ataskaita.
Dividendų mokėjimas rodo sveiką įmonės būklę.
P/E rodiklis
P/E rodiklis (kainos ir pelno santykis) rodo dabartinę įmonės akcijos kainą, palygintą su pelnu vienai akcijai. P/E rodiklis 15 reiškia, kad investuotojai yra pasirengę mokėti 15 € už kiekvieną 1 € pelno per metus.
P/E rodiklis yra dažniausiai naudojamas akcijų vertės matas.
Aukštas P/E rodiklis reiškia, kad investuotojai turi didelius lūkesčius įmonės atžvilgiu, kurie kartais gali būti nerealiai aukšti.
Žemas P/E rodiklis gali reikšti, kad įmonė yra nuvertinta arba investuotojai tikisi sunkumų ateityje.
Idealios P/E vertės nėra. Investuotojai gali palyginti įmonės rodiklį su tos pačios pramonės šakos vidurkiu. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros pramonėje vidutinis P/E yra 16, o automobilių ir sunkvežimių pramonėje – 15.
P/E rodiklį paprastai galite rasti daugelyje finansinių ataskaitų svetainių.
Beta
Beta rodiklis rodo akcijos svyravimą rinkoje. Beta 1 reiškia, kad akcija svyruoja taip pat, kaip ir rinka. Beta mažesnė nei 1 rodo mažesnį svyravimą nei rinka, didesnė nei 1 – didesnį.
Pavyzdžiui, beta 1,3 reiškia 30 % didesnį svyravimą nei rinka. Jei S&P 500 pakyla 5 %, šios akcijos kaina gali pakilti 8 %.
Beta padeda valdyti rinkos svyravimų poveikį.
Pelno vienai akcijai rodiklis (EPS)
EPS yra pelno suma, paskirstyta kiekvienai įprastinei akcijai po mokesčių ir privilegijuotųjų dividendų.
Investuotojai šį rodiklį naudoja įmonės vertės vertinimui. Aukštas EPS dažnai reiškia didesnes akcijų kainas.
Pavyzdys: jei įmonė turi 40 mln. € grynojo pelno ir sumoka 4 mln. € dividendų, likusi 36 mln. € suma padalijama iš apyvartoje esančių akcijų skaičiaus. Jei yra 20 mln. akcijų, EPS bus 1,80 € (36 mln. € / 20 mln. akcijų).
Istorinės grąžos
Investuotojai dažnai susidomi akcija perskaitę apie jos puikų rezultatą. Tačiau tai – praeities informacija.
Kaip rašoma investavimo brošiūrose: „Praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos.“
Skaidrus sprendimas reikalauja konteksto. Rekomenduojama pažvelgti į bent 52 savaičių kainų tendencijas, kad suprastumėte galimą tolimesnę akcijos kainos kryptį.
Techninė ir fundamentinė analizė
Investicijas į portfelį galima rinktis taikant techninę arba fundamentinę analizę. Pažiūrėkime, ką reiškia šie terminai, kuo jie skiriasi ir kas tinka daugumai investuotojų.
Techninė analizė
Techninės analizės ekspertai nagrinėja didelius duomenų kiekius, kad prognozuotų akcijų kainų kryptį. Duomenys dažniausiai yra ankstesnių kainų ir prekybos apimčių.
Svarbu: fundamentinė analizė labiau tinka daugumai investuotojų ir yra logiškesnė realiame pasaulyje.
Techninės analizės šalininkai nesidomi pinigų politika ar plačiomis ekonominėmis tendencijomis. Jie mano, kad kainos seka tam tikrą modelį, ir, išmokę jį atpažinti, gali pelningai prekiauti tinkamu metu.
Fundamentinė analizė
Tai metodas, vertinantis įmonės finansinius duomenis, konkurencinę padėtį ir ekonominį kontekstą, siekiant nustatyti tikrąją akcijos vertę.
Fundamentinė analizė apima balanso, pelno ir nuostolių ataskaitų, pinigų srautų analizę, rinkos tendencijų stebėjimą.
Ji padeda investuotojui nuspręsti, ar akcijos kaina yra tinkama investicijai.
