Ateities inžinieriui DI neužteks: ką pabrėžė Kaune
Paynex redakcija | Šaltinis – BNS pateikta medžiaga apie 2026 m. Kauno technologijos universitete vykusį renginį.
Mokėti naudotis dirbtiniu intelektu būsimam inžinieriui bus naudinga, tačiau vien šio įgūdžio gali nepakakti. Kuriant produktą reikia suprasti, kaip jo dalys veikia kartu, patikrinti siūlomus sprendimus ir įvertinti, kas nutiks juos pritaikius. Tokį inžinerinio darbo vaizdą pristatė Kauno technologijos universitete (KTU) vykusio „3DEXPERIENCE Edu ENORTH Summit 2026“ dalyviai.
Renginyje kalbėję pramonės ir akademinės bendruomenės atstovai aptarė, kaip keičiasi inžinierių darbas ir jų rengimas. Jų įžvalgos padeda suprasti, kokių gebėjimų verta ieškoti inžinerijos studijose. Tai ekspertų vertinimai, o ne patvirtintas visų inžinieriaus profesijų reikalavimų sąrašas.
Techninių pagrindų reikės ir dirbant su DI
„Dassault Systèmes“ 3DEXPERIENCE Edu viceprezidentas dr. Nicolas Jeannee renginyje pabrėžė, kad fundamentalūs moksliniai įgūdžiai niekur nedings. Inžinieriui vis dar reikės suprasti reiškinius, kuriuos jis modeliuoja, ir gebėti įvertinti rezultatą. Kitaip sunku spręsti, ar programos arba DI pasiūlytas variantas apskritai tinkamas užduočiai.
Šis skirtumas matomas paprastame darbo pavyzdyje: įrankis gali pateikti kelis konstrukcijos variantus, tačiau žmogus turi nuspręsti, kokius reikalavimus jie turi atitikti ir kaip bus tikrinami. Vien greitai gauti atsakymą nepakanka, jei neaišku, kokiomis prielaidomis jis paremtas.
Todėl studijų ar profesinių įgūdžių vertinimas neturėtų apsiriboti naudojamų programų sąrašu. Svarbu, ar žmogus geba paaiškinti problemą, pagrįsti pasirinktą sprendimą ir pastebėti, kada gautą rezultatą reikia tikrinti papildomai. Jeannee prie būtinų gebėjimų priskyrė ir kritinį mąstymą.
Sisteminis mąstymas padeda matyti daugiau nei vieną detalę
Sisteminis mąstymas inžinerijoje reiškia gebėjimą suprasti, kokią paskirtį turi kuriamas produktas, iš kokių dalių jis sudarytas ir kaip tų dalių pokyčiai paveikia visumą. Renginyje „Dassault Systèmes“ pagrindinių inovacijų ir CRE viceprezidentas Gian Paolo Bassi kalbėjo apie produktą kaip apie sistemą, veikiančią platesnėje aplinkoje ir turinčią savo gyvavimo ciklą.
Toks požiūris keičia klausimą, kurį inžinierius kelia pradėdamas darbą. Neužtenka nustatyti, ar viena detalė atlieka savo funkciją. Reikia suprasti, kaip ji sąveikaus su kitais komponentais, duomenimis ir žmonėmis, kurie naudos galutinį sprendimą.
Kalifornijos technologijos instituto profesorius dr. Jonas Zmuidzinas renginyje taip pat pabrėžė sistemų inžineriją. Pasak jo, dar prieš projektuojant sudėtingą sistemą reikia išsiaiškinti, ką ji turi daryti ir kokie reikalavimai jai keliami. Šis etapas svarbus todėl, kad net tiksliai išspręsta pavienė techninė problema gali nepadėti, jeigu neteisingai suprasta visos sistemos užduotis.
Praktikoje tai reiškia gebėjimą susieti projektavimą, fizikinius reiškinius, modeliavimą ir galutinį naudojimą. Šaltinyje nėra teigiama, kad kiekvienas inžinierius turės būti visų šių sričių specialistas. Kalbama apie gebėjimą matyti jų ryšius priimant sprendimus.
DI gali pasiūlyti variantus, bet jų patikra lieka būtina
Bassi teigimu, DI jau gali atlikti dalį techninių užduočių, generuoti sprendimų variantus ir padėti optimizuoti procesus. Tačiau jo pateikiami kritiniai pramoniniai sprendimai negali būti priimami aklai. Jiems reikia mokslinio patikrinimo, modeliavimo ir simuliacijų.
Vienas iš tokių tikrinimo įrankių yra skaitmeninis dvynys – virtualus realaus produkto ar sistemos modelis. Jis leidžia prieš gamybą nagrinėti skirtingus scenarijus. Renginyje kaip pavyzdžiai minėtas automobilio elgesio susidūrimo metu ir orlaivio reakcijos į turbulenciją modeliavimas.
Skaitmeninis modelis suteikia daugiau galimybių išbandyti sumanymą, tačiau pats savaime neįrodo, kad bet kuris DI pasiūlymas veiks realiomis sąlygomis. Reikia įvertinti, kokiais duomenimis modelis remiasi, kokią situaciją jis atkuria ir ar rezultatas atsako į pradinį inžinerinį klausimą. Galutinis sprendimas, kaip pabrėžė Bassi, lieka žmogui.
Būsimam specialistui iš to kyla aiški užduotis: mokytis naudoti DI kartu su patikros būdais. Gebėjimas suformuluoti užduotį, perskaityti rezultatą ir atpažinti jo ribas gali būti vertingesnis už mokėjimą vien paleisti konkretų įrankį.
Renkantis studijas verta žiūrėti į praktinį darbą
„Dassault Systèmes“ strategijos ir verslo plėtros viceprezidentas Suchit Jain renginyje teigė, kad vien suteikti studentams prieigą prie pažangios programinės įrangos nepakanka. Jo požiūriu, studentams reikia progų dirbti praktiškai, naudoti realius duomenis ir susidurti su pramonės problemomis.
Besidominčiam inžinerijos studijomis tai yra konkretūs klausimai programai vertinti: su kokiomis užduotimis dirba studentai, kaip jie tikrina modelių rezultatus ir ar mokosi paaiškinti savo sprendimų poveikį visai sistemai. Vien įrangos pavadinimas neparodo, kokią patirtį studentas įgis.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete įkurtas Skaitmeninio modeliavimo (3DEXPERIENCE Edu) kompetencijų centras yra vienas renginyje aptartų praktinio mokymosi pavyzdžių. KTU jį pristato kaip pirmąjį „Dassault Systèmes“ kompetencijų centrą Baltijos šalyse, jungiantį studijas, mokslinius tyrimus ir pramonę. Pasak Jeannee, prieiga prie technologijų turi būti derinama su mokymosi turiniu, realistiškais duomenimis ir praktinėmis užduotimis.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Apie šaltinį
Straipsnis parengtas pagal BNS pateiktą medžiagą apie 2026 m. KTU vykusį renginį; ekspertų įžvalgos pateikiamos kaip jų vertinimai.
- Ekspertų teiginiai priskirti juos išsakiusiems asmenims.
- Atskirta tai, ką DI įrankiai jau gali atlikti, nuo prognozių apie būsimus inžinierių įgūdž...
- Studijų ir darbo rinkos pokyčiams nepriskirti šaltinyje nepateikti terminai ar skaičiai.
- Šaltinis
- BNS pateikta medžiaga
- Aprėptis
- Kaunas
- Atnaujinta
- 2026-09-30 08:22
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai